„Tikimės didelių pokyčių Europos tinklinio federacijoje, naujai atėję žmonės kur kas palankiau žvelgia į mažas šalis ir su didesniu entuziazmu nori prisidėti prie tinklinio plėtros jose. Ankstesnis prezidentas Andre Meyeris organizacijai vadovavo net 14 metų, o mažosios šalys iš jo nesulaukė didesnio dėmesio ar pagalbos, todėl dabar laukiame teigiamų poslinkių CEV veikloje“, – iš kongreso grįžęs Lietuvos tinklinio federacijos prezidentas Marius Vasiliauskas buvo nusiteikęs optimistiškai.
Naująjį prezidentą Generalinėje asamblėjoje rinko 55 nacionalinių federacijų vadovai. Aleksandras Boričičius tapo devintuoju CEV prezidentu nuo organizacijos įkūrimo 1973 metais, jis pakeitė ilgametį jos vadovą ispaną Andre Meyerį.
Paskelbdamas, kad 2019 m. Europos tinklinio čempionato finaliniame etape dalyvaus kur kas daugiau šalių, A. Boričičius teigė: „Europos tinklinio šeimoje yra 55 nariai, mes visi esame vienoje valtyje ir sunkiai dirbsime, stengdamiesi padėti ir palaikyti kiekvieną iš jų. Mes norime suteikti šansą kiekvienai federacijai, kita vertus, mes privalome modernizuoti mūsų sporto šaką, skiriant daugiau dėmesio rėmėjams ir partneriams.“
Naujai išrinktas prezidentas savo kalboje taip pat akcentavo norą stiprinti Europos tinklinio federacijos vaidmenį bei įtaką Tarptautinėje tinklinio federacijoje (FIVB). Svarbius ir didelio pasisiekimo sulaukiančius pasaulinius renginius (kaip pasaulio tinklinio čempionatai Lenkijoje bei Italijoje, pasaulio paplūdimio tinklinio čempionatas Olandijoje) organizuojanti Europa pagal dabar egzistuojančią sistemą gauna pernelyg mažai vietų savo šalims olimpinėse žaidynėse. Pavyzdžiui, 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse Europą atstovautų vienintelė šalis, jei Italijai ir Serbijai nebūtų pavykę ten patekti sėkmingai pasirodžius Pasaulio taurės varžybose Japonijoje.
