Jis jau daugelį metų buriuoja RS-280 klasės jachta ir šiemet siekiantis dešimtą kartą iš eilės savo grupėje tapti „Kuršių marių regatos“ čempionu.
- „Arabela-AG-Baltic“ įgula jau devynis kartus iš eilės laimėjo „Kuršių marių regatos“ RS-280 jachtų klasės grupėje. Šiemet turite progą čempionais tapti dešimtą kartą. Rasti universalų receptą pergalei pasiekti, ko gero, neįmanoma, bet kalbant konkrečiai apie jūsų įgulą — kas, jūsų nuomone, padeda jai taip užtikrintai, metai iš metų, laimėti „Kuršių marių regatą“?
- Čia galima kalbėti ir mėginti vardinti daugybę dalykų, bet viena tikrai aišku — ne visada buvo taip užtikrinta ir lengva, kaip galbūt atrodė iš šono. Bet, jei vis dėlto reikėtų kažką įvardinti, tai sakyčiau, jog mums padeda įgulos stabilumas. Jau ilgą laiką buriuojame ta pačia komandos sudėtimi ir daugelio dalykų mums nereikia kartotis. Tai ypač svarbu lemiamais momentais. Teko ne kartą įsitikinti, kad buriavime milimetrai kartais lemia labai daug. Atrodo milimetras, o vietos skiriasi — esi pirmas arba ketvirtas. Galutinėje įskaitoje tai svarbu. Trumpai tariant, svarbiais momentais būti greitesniems padeda įgulos gebėjimas dirbti kartu, kuris pasiekiamas ilgą laiką buriuojant drauge.
- Ką jums asmeniškai ir jūsų įgulai reikštų tokia pergalė?
- Niekada daug nešnekėjome šia tema, bet jaučiu, kad visi norime laimėti — labiausiai dėl „apvalaus“ skaičiaus. Šiemet mūsų RS-280 klasės varžybų apdovanojimai „RS Grand Prix“ susideda iš keturių dalių ir prizų: ASUS RS-280 jachtų klasės taurė, Lietuvos RS-280 jachtų klasės čempionatas, „Kuršių marių regata“ ir Lietuvos „Match race“ varžybos. Kas užims daugiausiai pirmų vietų susumavus visų šitų rungtynių rezultatus, tas bus pirmas ir „RS Grand Prix“ apdovanojimuose. Mūsų įgula, ko gero, pirmenybę šiemet skirtų būtent „Kuršių marių regatai“ (vien dėl „apvalaus“ skaičiaus), o antrą — „Match Race“ rungtynėms. Žinoma, stengsimės visur, bet labiausiai norėtųsi laimėti būtent „Kuršių marių regatą“.
- Kadangi jau daug metų dalyvaujate „Kuršių marių regatoje“, gal galite papasakoti, kaip keitėsi pati regata?
- Niekada tiksliai neskaičiavau, bet man atrodo, kad be pertraukos šitoje regatoje dalyvauju nuo 2000-ų. Prieš tai aktyviai sportavau olimpiniame sporte, tai „Kuršių marių regatą“ tekdavo praleisti. Bet ir prieš olimpinio sporto laikotarpį esu dalyvavęs kokius tris ar keturis kartus. Kaip regata keitėsi — sunku vienareikšmiškai pasakyti. Pamenu, yra buvę metų, kai dalyvaudavo mažiau jachtų, būdavo mažiau lygiaverčių konkurentų. Tuo metu kartais net būdavo nuobodu rungtyniauti, nes nebuvo stipraus pasipriešinimo, stipriausi buriuotojai rungtyniaudavo kažkur kitur. Dabar taip atsipalaiduoti neįmanoma, ypač mūsų klasėje, kur kone bet kuris laivas gali atplaukti pirmas ir tai nieko nestebintų.
Aišku, yra buvę ir skaudžių nepasisekimų ir nesėkmingų metų. Kartą yra buvę net taip, kad mus turėjo gelbėti kita jachta. Lūžus jachtos stiebui teko baigti regatą prie „Pilypo“ (taip vadinama 35 boja /ženklas/ Kuršių mariose). Vėjas ėmė mus nešti į Nemuno žiotis. Finišavęs Tauras Rymonis grįžo mūsų partempti, nes patys sugrįžę nebūtume. Tąkart pasisekė — kita diena buvo poilsio diena, tai per ją spėjome parsisiųsti stiebą iš Kauno ir pasiruošti kitam startui. Stiebas aukštas, todėl teko lipti ant stogų. Statėme, kniedijome, dirbome ir kitą dieną dalyvavome toliau. Galutinėje įskaitoje buvome antri.
- Esate Europos ir pasaulio čempionas olimpinėje „Laser-Radial“ klasėje. Kaip skiriasi buriavimas nedideliu sportiniu laiveliu ir buriavimas komandoje? Kokia patirtis iš sportinio buriavimo universali, kaip ją pritaikote buriuodami RS-280 jachtų klase?
- Šiame klausime jau slypi atsakymas. Kai buriuoji vienas, esi pats sau šeimininkas — pats susitvarkai laivą ir inventorių, pats renkiesi taktiką. Buriuojant RS-280, visuomet svarbi įgula ir, vėlgi, jos gebėjimas dirbti kartu. Įgula prisideda prie tvarkymosi, valdymo ir viso kito. Privalai į tai atsižvelgti. Jei jie kažko nespėja, tenka elgtis kitaip, nei esant vienam. Negali tiesiog daryt toliau savo nekreipdamas dėmesio į kitus įgulos narius.
- Ar sutiktumėte, kad su kiekviena didele pergale ateina ne tik garbė, bet ir atsakomybė?
- Neabejotinai. Ir, manau, kiekvienas sportininkas pasakytų, kad tokia atsakomybė psichologiškai apsunkina tolimesnį dalyvavimą varžybose. Gali išlošti pirmą vietą, bet apginti titulą visada sunkiau. Šiemet lygiai tas pats. Bus daugiau įtampos nei atsipalaidavimo. Kai labai norisi laimėti, visada lengva perlenkti lazdą, ypač — pernelyg rizikuoti. O „Kuršių marių regata“ yra tokios ypatingos varžybos — vienas netikęs sprendimas ir gali nebeturėti šanso laimėti.
- Kokius dar galite įvardyti „Kuršių marių regatos“ specifiškumus? Kuo ši regata ypatinga ar skiriasi nuo kitų?
- Ko gero, didžiausias specifika - šių varžybų dvasia. Ji - gera. Buriuotojai čia susirenka ne tik sportuoti, varžytis, bet ir pabūti kartu. Tai - bendruomenės dalykas. Su kai kuriais senais pažįstamais ir draugais šitas susitikimas ir pabendravimas regatoje būna kone vienintelis susitikimas iki kitų metų. Pats bendravimas čia labai draugiškas ir artimas. Jei reikėtų pasakyti trumpai, sakyčiau, kad svarbiausias „Kuršių marių regatos“ ypatumas tas, jog tai — ne tik varžybos.
