Praėjusią savaitę priimtas Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatymas apriboja galimybę gabenti, laikyti ar platinti tokias medžiagas kaip anaboliniai steroidai, augimo hormonai, jų išsiskyrimą ar eritrocitų gamybą kraujyje skatinančius preparatus.
Disponuoti šiais medikamentais bus leidžiama tik sveikatos priežiūros, veterinarijos, mokslo, mokymo ir teisėsaugos tikslais.
Už įstatymo nepaisymą numatyta ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė. Pavyzdžiui, už disponavimą draudžiamomis medžiagomis turint tikslą jas platinti gresia nelaisvė iki ketverių metų, pagalba ar nurodymas kitam asmeniui įsigyti dopingo gali baigtis dvejais metais belangėje.
Anot Lietuvos antidopingo agentūros direktorės Ievos Lukošiūtės-Stanikūnienės, kone penkerius metus brandintos pataisos nukreiptos prieš dopingo plitimą pirmiausia ne tarp profesionalų, o sporto mėgėjų.
„Šio įstatymo tikslas – apsaugoti jaunų žmonių sveikatą, kurią sutrikdo tokios medžiagos kaip steroidai“, – teigė I. Lukošiūtė-Stanikūnienė.
Pasak jos, prieš kelerius metus atlikus tyrimą nustatyta, kad Lietuva dopingo preparatus vartojančių paauglių skaičiumi 2 proc. lenkia ES vidurkį. Vieša paslaptis, kad neleistinų medžiagų galima įsigyti pogrindiniuose sporto klubuose, be to, jais nė nesislapstant prekiaujama internetu.
„Tereikia interneto naršyklėje surinkti norimos medžiagos pavadinimą, ir skelbimuose galite laisvai surasti pardavėją. Daugiausiai tai būna privatūs asmenys“, – sakė dopingo kontrolierė.
DELFI paklausta, iš kur nelegalios medžiagos paprastai patenka į Lietuvą, I. Lukošiūtė-Stanikūnienė teigė tokių duomenų neturinti.
„Žinau, kad policija buvo sulaikiusi kelias siuntas metandienono (anabolinių steroidų – DELFI). Tai – rusiškas produktas, bet negaliu pasakyti, ar jis atkeliavo iš Rusijos, ar kurios nors kitos šalies“, – kalbėjo Lietuvos antidopingo agentūros vadovė.
Tuo tarpu Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Edis Urbanavičius viliasi, kad dopingo kontrolieriai padės vykdyti kontrolę ne tik pasieniečiams ir muitininkams, bet ir policijai šalies viduje.
„Žinoma, policininkai neturi reikiamos kompetencijos, kaip nustatyti preparatų sudėtį. Bet jie turi mokėti atpažinti įtartinas medžiagas, o jas patikrinti galės jau antidopingo agentūra. Todėl turi atsirasti bendradarbiavimo susitarimai su Policijos departamentu“, – svarstė E. Urbanavičius.
Anot jo, gavus informacijos apie disponavimą draudžiamomis medžiagomis, ateityje teisėsauga ir dopingo kontrolieriai galės vykdyti ir bendras operacijas, kokios pastaraisiais metais nuolat nugriaudėja Ispanijoje.
Nors Pirėnų pusiasalyje dopingo draudimas nėra griežtai reglamentuotas, 2013 metais liūdnai pagarsėjęs sporto medikas iš Madrido Eufemiano Fuentesas buvo nuteistas lygtinai. Daktaru dopingu praminto gydytojo paslaugomis naudojosi tokios įžymybės kaip dviratininkai Alberto Contadoras, Janas Ullrichas, Ivanas Basso, bėgikė Marta Dominguez. Kai kurie jų buvo sulaikyti pareigūnų.
Kaip veikia dopingo platinimą ribojantys teisės aktai, savo kailiu yra patyrusi ir 2002 metais trečią vietą „Tour de France“ dviratininkų lenktynėse užėmusio Raimondo Rumšo žmona Edita. Po prestižinio maratono finišo Prancūzijos policija sulaikė E. Rumšienę, kurios automobilyje rasta įvairių draudžiamų medikamentų. Areštuota visoje Europoje išgarsėjusio dviratininko antroji pusė tuomet kalėjime praleido daugiau nei du mėnesius. Vėliau abu sutuoktiniai buvo nuteisti keturiems mėnesiams nelaisvės bausmę atidedant.
Per 25-erius nepriklausomybės metus dopingo kontrolieriams iš viso yra įkliuvę 26 Lietuvos sportininkai.
Sankcijas už dopingo vartojimą profesionalams nustato Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) kodeksas, o galimybė įstatymiškai numatyti papildomų bausmių nešvariems atletams, pasak I. Lukošiūtės-Stanikūnienės, kol kas nebuvo svarstyta.
Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatymas įsigalios nuo kitų metų pradžios. Tiesa, jei šalies teisėsaugai gaudyti draudžiamų preparatų platintojus seksis taip pat, kaip aiškintis manipuliavimo varžybų rezultatais bylas, teisės aktai dar ilgam liks galioti tik popieriuje.
Primename, kad nepaisant pastaraisiais metais Lietuvos sporte vienas po kito įsiliepsnojančių lažybų skandalų, už grotų iki šiol nebuvo pasiųstas nė vienas jų organizatorius.
