Prieš išvyką į Bosniją ir Hercegoviną Lietuvos rankinio rinktinės nariai kelias dienas plušėjo Klaipėdoje. Tarp jų į gimtąją Klaipėdą grįžo ir „Dragūno“ rankinio salėje prakaitą liejo ir su rinktinę į 2016 metų Europos vyrų rankinio čempionato atrankos rungtynes išvyko klaipėdietis Benas Petreikis.
23-ejjų metų Lietuvos rinktinės žaidėjas šį sezoną atstovauja Austrijos aukščiausios rankinio lygos „Union JURI Leoben“ ekipai, kurią treniruoja lietuvis Romas Magelinskas. Šis strategas anksčiau dirbo ir Austrijos rinktinės trenerių štabe.
„Su bosniais tikrai bus ką veikti. Juk jie šiemet varžėsi pasaulio rankinio čempionate Katare. Bosniai atrankos varžybose į pasaulio čempionatą sugebėjo įveikti islandus. Tai - pajėgi komanda. Apskritai Lietuvai su burtais nuolat nesiseka. Visos mūsų 2016 metų Europos vyrų rankinio čempionato atrankos grupės komandos šiemet sausį varžėsi pasaulio čempionate Katare“, - portalui rankinis.lt situaciją komentavo Lietuvos rinktinės žaidėjas B. Petreikis.
Priminsime, kad atrankos į 2016 metų Europos čempionatą etape lietuviai jau kovojo su 2008 ir 2012 metų Europos čempione Danijos rinktine (lietuviai išvykoje pralaimėjo rezultatu 21:31) ir Baltarusijos ekipa (Šiauliuose nusileido vos 2 įvarčiais - 28:30).
Lietuvos rinktinė yra viena iš 28 komandų, kovojanti dėl 15 kelialapių į 2016 Europos čempionatą, kuris vyks 2016 metų sausį penkiuose Lenkijos miestuose.
Danijos rinktinė yra neabejotina grupės favoritė. Baltarusija yra tris kartus žaidusi Europos čempionate.
„Mūsų rinktinei sunku vos kelias dienas ar savaitę kartu pasitreniravus kautis su galingų valstybių rankininkais. Trūksta susižaidimo, reikia ilgesnių treniruočių stovyklų. Manau, kad, jei kartą iškovotume kelialapį į čempionatą, tada jau būtų lengviau“, - dėstė mintis B. Petreikis.
- Kaip manai, kada gi pagaliau lietuviai iškovos kelialapį į Europos ar pasaulio čempionatą?
- Realių galimybių patekti į Europos čempionatą turime 2020 metais, kadangi nuo minėtųjų metų Europos čempionate turėtų dalyvauti nebe 16, o 24 komandos.
- Papasakok apie gyvenimą Austrijoje.
- Austrijoje gyvenimo sąlygos geros. Gavau butą, automobilį, esu patenkintas sąlygomis. Leobeno miestelis, kuriame gyvenu, nėra didelis – apie 30 tūkst. gyventojų. Turime čia SPA centriuką-pirtelę.
Kai tik yra laisvos dienos, su drauge keliaujame po Austriją, vykome paslidinėti ir į kalnus. Ne kartą buvome ir Austrijos sostinėje Vienoje, ir Grace. Pas mus į Austriją buvo atvykę pasisvečiuoti tėvai, brolis.
Ne tik kasdien treniruojuosi, bet ir kelis kartus per savaitę lankau vokiečių kalbos kursus. Juk su „Union JURI Leoben“ klubu pasirašiau trejų metų sutartį, tad čia užsibūsiu ilgiau, reikia geriau išmokti vokiečių kalbą. Per rankinio treniruotes kalbame vien vokiškai, iš pradžių buvo sunku, bet jau maždaug suprantu.
- Kaip sekasi rungtyniauti Austrijoje?
Austrijos čempionate rungtyniauja dešimt ekipų. Po pirmo etapo komandos pagal užimamas vietas susiskirsto į du pogrupius – pirmas penketukas ir antras penketukas. Jie toliau varžosi dviejų ratų sistema. Gaila, kad mes po pirmo etapo likome šešti ir nepatekome į pagrindinių komandų atkrintamas rungtynes.
- Kaip pritapai prie komandos?
- Normaliai priėmė, bendraujame draugiškai. Gerai sutariu su komandoje rungtyniaujančiu kroatu, serbu. Svetimas šioje šalyje nesijaučiu, juk čia gyvenu su drauge, tad nuobodu tikrai nėra. Viskas yra gerai. Patenkintas ir komandoje atliekamu vaidmeniu – vidutiniškai pelnau po 6-7 įvarčius per rungtynes. Mano tikslas – kaskart tobulėti ir žengti laipteliu aukščiau. Reikia rodyti rezultatą, kad galėčiau kilti aukščiau.
Būdamas Austrijoje seki „Dragūno“ komandos pasirodymus? Juk ne kartą esi sakęs, kad tai tavo širdies komanda.
- Seku rezultatus, vyrai gerai „varo“. Kartais net stebiuosi, kad skina vieną po kito titulus. Ir Klaipėdos „Neptūnas“ gerai rungtyniauja, nustebino puikiu žaidimu Eurolygoje. Nors dabar gyvenu toli nuo Lietuvos, tačiau seku gimtosios Klaipėdos ir Lietuvos sporto įvykius.
Kai Klaipėdos Lietuvos rankinio lygos čempionate „Dragūnas“ prieš Varėnos „Ūlą“ laimėjo, berods, 16 įvarčių skirtumu, Jonas Truchanovičius man parašė žinutę: „mokykis, kaip reikia Varėną triuškinti“ (juokiasi, - autor. past.). „Dragūne“ dar rungtyniauja daug draugų, tad su jais palaikome ryšį. Jei Lietuvoje būtų tokios sąlygos, kaip Austrijoje, su mielu noru grįžčiau rungtyniauti į „Dragūną“. Iš šios komandos likę labai daug gerų prisiminimų.
