„Paskutinis etapas fiziškai man buvo ypatingai sunkus. Pakeitėme vieną įgulos narį, su kuriuo aš buvau vachtoje (budėjimo pamainoje – red. past.), todėl man teko didesnis krūvis, didesnis spaudimas ir aš turėjau atlikti daugiau darbų, nes jis ne viską žinojo apie laivą“, – pasakojo R. Milevičius.
Vis tik sunkiausia, anot buriuotojo, yra susidoroti su „pralaimėjimu“ – penktą etapą jo atstovaujama komanda „Team Brunel“ atplaukė ketvirta.
„Mums tai itin blogas rezultatas. Tikėjomės tame etape atsitiesti po praeitų nesėkmių ir parodyti, ką galime, nes buriavimo sąlygos buvo būtent tokios, kuriose jaučiamės stipriausiai. Visi esame labai nusivylę ir pikti.“
Vis tik komanda nenuleidžia rankų ir žada visą energiją skirti tam, kad užsitikrintų vietą pirmame trejetuke.
Pailsėję mažiau nei dvi savaites Brazilijos Itažajos mieste, buriuotojai ruošiasi sekmadienio (balandžio 19 d.) startui į Niuporto uostą rytinėje JAV pakrantėje. Tai jau šeštas iš devynių „Volvo Ocean Race“ lenktynių aplink pasaulį etapų, kuriame buriuotojai turės įveikti daugiau nei 5000 jūrmylių.
Po penkto etapo finišo komanda neslėpė savo apmaudo dėl užimtos pozicijos. Po 19 parų lenktynių „Team Brunel“ nuo trečios vietos atsiliko vos 76 sekundėmis. Jei lygintume su „Formulės-1“ lenktynėmis, kur kova vyksta apie 2 valandas, tai rezultatas būtų aiškus tik po labai kruopščios finišo analizės, nes skirtųsi atitinkamai tik 0,3 sekundės. Vis tik galimybė laimėti lenktynes po šio etapo dar labiau nutolo.
- Kaip komandai pavyksta save motyvuoti kovoti toliau?
- Mums šis rezultatas labai prastas. Nors užėmėme ketvirtą vietą, ne penktą, tačiau reikia turėti galvoje aplinkybes – viena varžovų jachta apskritai sulūžo. Galima sakyti, mums pasisekė. Vis tik mes labai tikėjomės šiame etape atsitiesti po praeitų nesėkmių ir parodyti, ką sugebame, nes buriavimo sąlygos buvo būtent tokios, kuriose jaučiamės stipriausiai.
Ir tikrai, viskas prasidėjo puikiai – startavome gerai, pradžioje buvome lyderiai. Paskui šiek tiek nepasisekė ir finišavome ketvirti. Keturi taškai yra labai daug. Visos keturios jachtos finišavome per vieną valandą, nors iš viso plaukėme 19 dienų. Toks skirtumas beveik nieko nereiškia, nes tai, tarsi, dviračių pelotonas. Visi finišavome kartu, vieni kitus matėme, bet mes užėmėme ketvirtą vietą.
Viena iš nesėkmės priežasčių – mes suplėšėme pagrindinę burę, kurios kaip tik reikėjo per paskutines keturias dienas, kai su kitomis komandomis kovojome dėl pozicijos. Taip atsidūrėme nepavydėtinoje padėtyje. Vis dėlto mums pavyko sėkmingai išnaudoti kitas bures. Ir nors dėl to teko žymiai daugiau dirbti, sugebėjome su varžovais išlikti vienoje grupėje. Iki galo tikėjomės, kad mums pavyks, deja, pralošėme keletą sekundžių, porą metrų ir mums nepavyko.
Visi esame labai nusivylę, labai pikti, tačiau užsidegę kitą etapą parodyti, ką galime. Iki pirmos vietos mums toli – 9 taškai. Skirtumas didelis, žinoma, teoriškai viskas įmanoma. Todėl dabar visą energiją skiriame tam, kad užsitikrintume savo poziciją trejetuke, konkrečiau - antroje vietoje, nes kinų „Dongfeng” irgi patyrė nesklandumų. Todėl bus kitoks požiūris į varžybas, bet stengsimės, žiūrėsime, kaip viskas bus.
- Pastebėjome, kad antrą etapą iš eilės finišuoji nesiskutęs barzdos, nors anksčiau ties finišo linija atrodydavai žvalus ir gaivus, tarsi, vakar išplaukęs. Gal tai susiję su kokiais prietarais? Juk jūroje jų gausu.
- Man barzda nelabai auga, o ir šiaip jachtoje barzdų beveik nesiskutame, nes esame per daug pavargę ir nėra tam laiko. Pirmais etapais galbūt atrodėme šviežesni, sąlygos buvo geresnės, turėjome daugiau laisvo laiko, todėl ir išvaizda rūpinomės daugiau – apsiprausdavome, apsiskusdavome, apsitvarkydavome laive. Pastaraisiais etapais finišuojame įsitempę, tad laiko tokiems dalykams paprasčiausiai nelieka.
„Team Brunel“ komandos jachtoje nesilaikome jokių prietarų – į viską žiūrime profesionaliai. Žinoma, tam tikros tradicijos – kaip plaukiant per Horno ragą šliukštelėti tauraus gėrimo Neptūnui ir surūkyti cigarą – išlieka, nes tai tiesiog kelia visos įgulos ūpą. Tačiau tik tiek.
- Komandos draugai ne kartą gyrė tavo ištvermę. Susidaro įspūdis, kad tau lengviau nei kitiems ištverti lenktynių sąlygas – ir šaltį, ir karštį, ir fizinį krūvį, ir komforto trukumą. Kame tavo paslaptis?
- Dalyvauti „Volvo Ocean Race“ tikrai nėra lengva. Galiu net pasakyti, kad kuo toliau, tuo sunkiau. Paskutinis etapas fiziškai man buvo ypatingai sunkus. Pakeitėme vieną įgulos narį, su kuriuo aš buvau vachtoje, todėl man teko didesnis krūvis, didesnis spaudimas ir aš turėjau atlikti daugiau darbų, nes jis ne viską žinojo apie laivą.
Vis tik psichologiškai jaučiuosi puikiai. Morališkai lenktynėms buvau ir esu visiškai pasiruošęs, žinau, ką darau ir ko dar galiu tikėtis. Galbūt dėl to man ir sekasi.
Kita vertus, mane palaiko ir visa psichologiškai stipri ir susitelkusi komanda. „Team Brunel“ nerodo silpnumo ženklų. Tie, kas per paskutinį etapą pasiilgo namų, šį sustojimą gavo galimybę grįžti namo, pailsėti. Po trumpo poilsio visi susirinkome atsigavę, nusiteikę varžytis toliau. Nekantriai laukiame ir naujo įgulos nario. Jis turėtų įnešti šviežio oro į „Team Brunel“ komandą. Žiūrėsim, kaip seksis kartu.
- Ir vis tik, su kuo tau sunkiausia susidoroti šiose lenktynėse?
- Sunkiausia šiose lenktynėse susidoroti su pralaimėjimu ir su tokiu finišu, kurio nesitiki. Mūsų tikslas buvo laimėti varžybas, todėl buvo sunku pralošti tokiais mažais atstumais, nepadarius didelių klaidų, ypač pastarajame etape, kur kitos komandos klydo – padarė vadinamų kiniškų halzų (red. past. – tai pavojinga situacija, kai radikaliai pavirsta laivas, pagrindinei burei netikėtai ir staigiai perėjus į kitą laivo šoną, likusiai apatinei laivo daliai su kyliu pasiliekant savo pusėje).
Daug kas lūžo, plyšo, bet varžovai sugebėjo finišuoti priekyje, nors mes finišavome pakankamai saugiai, santūriai, be incidentų, nebuvome priversti sustoti, apsisukti, tvarkytis. Viskas vyko pagal planą, todėl apmaudu. Bet vėlgi, mes žinojome, kad visi vis tiek suplauksime į krūvą ir viską lems paskutinės keturios dienos. Yra kaip yra.
- Šiuo metu bendroje įskaitoje „Team Brunel“ yra trečioje pozicijoje, nuo lyderių „Abu Dhabi Ocean Racing” jus skiria 9 taškai. Kokių taktinių ir sportinių sprendimų ketinate imtis šiame etape persvarai sumažinti?
- Šią persvarą sumažinti paprasta nebus, nes konkurencija tik auga, visi laivai plaukia lygiau. Ateinantys etapai bus trumpesni, paprastesni, todėl tikėtina, kad merginų („Team SCA“, Švedija) ir kitos komandos prie mūsų dar labiau priartės.
Tikriausiai paskutiniame, devintame, etape išplaukiant iš Loriento uosto prisijungs ir „Team Vestas Wind“ jachta, antrame etape Indijos vandenyne užplaukusi ant rifo ir patyrusi avariją. Šis žaidėjas gali sumaišyti visas kortas, be to, padidins konkurenciją. Todėl stengsimės išlikti santūrūs, plaukti stabiliai ir laikytis savo plano – plaukti trejetuke. Vis dėlto priešaky – dar keturi etapai, o prieš tris etapus su „Team Brunel“ jachta mes buvome pirmi. Viskas įmanoma, šansų dar turime.
- Priešakyje dar keturi etapai. Kokie tai bus etapai, palyginus su tuo pragaru, kurį praėjot Ramiajame vandenyne? Kokius tikslus komanda kelia šeštame etape?
- Penktas etapas buvo esminis. Daugelis sakė, kad penktas etapas – Ramusis vandenynas ir Horno ragas – yra tai, dėl ko ir organizuojama šita regata, dėl ko joje visi ir esame. Būtent jis geriausiai atspindi varžybų dvasią, kovos sudėtingumą ir ekstremalumą, kurį patirti siekia visi buriuotojai.
Žinoma, tai pats sudėtingiausias etapas. Kai jau ten plauki, savęs paklausi – kodėl aš tai darau? Šį klausimą uždaviau vienam iš navigatorių, jis atsakė: „turbūt todėl, kad mano prasta atmintis.“ O tai reiškia, kad plaukti čia yra tikrai sunku, šalta, šlapia ir nemalonu. Kiti etapai paprastesni.
Šeštas etapas bus kiek paprastesnis ir tikriausiai palankesnių vėjų, bent jau kurį laiką. Bet vis tiek teks kirsti pusiaują, kur pasitaiko doldrumai (red. past. – bevėjė žemo slėgio zona prie pusiaujo), o jie iškart įspėja apie pavojų ir gali sukurti visokių įvykių. Bet žiūrėsime, kaip ten bus.
Šešto, etapo viduryje jau būsime apiplaukę visą pasaulį, nes kirsime Brazilijos pakrantę. Tai iš tiesų kalba apie regatos pabaigą – po šešto etapo finišo Niuporte tolimesni etapai bus gerokai trumpesni. Tai reiškia, kad pasikeis varžybų taktika. Visi jau bus pradėję planuoti, ką darys vėliau.
Vis dėlto šiuo momentu mes nusiteikę dar kovoti ir galvojame, kaip užsitvirtinti savo poziciją antroje vietoje ir pabandyti kiek įmanoma daugiau priartėti prie pirmos. Šeštam etapui tikslai išlieka tie patys: laimėti arba finišuoti pirmame trejetuke.
