J. Grinbergas – tai žmogus, kurio dėka Lietuvos moterų bei vyrų rankinio rinktinės skynė pergales tarptautinėse varžybose ir čempionatuose, o Lietuvoje buvo rengiami aukščiausio lygio tarptautiniai turnyrai, teisėjų seminarai. Jis tikrąja to žodžio prasme nuo nulio išmokė lietuvius žaisti rankinį, ir šią sporto šaką pamėtėjo į tarptautines aukštumas.
Pradėjo nuo nulio
Dar prieš 60 metų apie rankinį Lietuvoje buvo labai mažai kas girdėjęs. Tad 1954 metais Sovietų sąjungos sporto komitetui numačius organizuoti sąjungines rankinio 11x11 varžybas tuometinės Lietuvos Kūno kultūros ir sporto komiteto (KKSK) vadovybė atsakomybę už naujos šakos, rankinio, įdiegimą į mūsų šalies sportinį gyvenimą patikėjo Latvijoje gimusiam buvusiam krepšininkui J. Grinbergui. Kodėl?
Valstybiniu treneriu Lietuvos Kūno kultūros ir sporto komitete dirbęs J. Grinbergas su rankinio taisyklėmis šiek tiek buvo susipažinęs Čekijoje, į kurią nacistinės Vokietijos kariuomenės buvo išvežtas priverstiniams darbams. Taigi toli gražu ne rankinio subtilybių mokytis.
Tačiau Janio tvirtas charakteris, organizaciniai gebėjimai, sukaupta tarptautinė patirtis dalyvaujant įvairaus rango krepšinio varžybose tiek kaip žaidėjui tiek kaip treneriui, leido jam savo patirtį pritaikyti įsukant ir rankinio variklį Lietuvoje.
Naujos sporto šakos entuziastams pradžia buvo išties nelengva. Trūko resursų ir patirties. Trūko net kamuolių. Futbolo aikščių šeimininkai nenoriai įsileisdavo rankininkus. Tiesa, tuomet futbolo aikštėse žaidžiamas rankinis, vadintas didžiuoju rankiniu (11x11), vėliau užleido vietą dinamiškesniam ir atletiškesniam žaidimui – mažajam rankiniui (7x7), kuris dabar vadinamas tiesiog rankiniu.
Taigi naujoji sporto šaka sparčiai keitėsi, vystėsi. Susibūrusių komandų atstovai rinkdavosi pas J. Grinbergą sporto komitete ir nagrinėdavo žaidimo taisykles, spręsdavo teisėjavimo klausimus, tardavosi dėl įvairių organizacinių problemų. J. Grinbergas, kaip bene geriausiai išmanęs žaidimo specifiką, treneriams ir teisėjams organizuodavo specialius kursus, seminarus, rengdavo metodinius nurodymus.
J. Grinbergo iniciatyva pirmasis Lietuvos rankinio taurės turnyras buvo suorganizuotas 1954 metais Jaunimo stadiono futbolo aikštėje. Šis turnyras laikomas oficialios rankinio raidos Lietuvoje pradžia.
Kaip vėliau visada pabrėždavo pats Janis, be gausaus bendraminčių rato, kuriuos pavyko suburti, kažin ar būtų pavykę įgyvendinti visus sumanymus. Per palyginti neilgą laiką Lietuvos rankininkai pasiekė įsimintinų laimėjimų. Janiui daugelį durų atvėrė ir septynerių užsienio kalbų mokėjimas, aistra sportui, krepšinio žaidimo taktikos bei vystymosi tendencijų išmanymas, patirtis įvairiausio lygio varžybose.
Visa tai jam leido suprasti, kuria kryptimi vystysis pasaulio rankinis, ir sėkmingai tai panaudoti savo darbe. Palaipsniui J. Grinbergas tapo ne tik geriausiai rankinio specifiką išmaniusiu bet ir drąsiai ją tobulinusiu žmogumi. Jo organizuoti kursai ir seminarai vėliau išugdė eilę aukštos klasės teisėjų, sugebėjusių nepriekaištingai teisėjauti pačioms prestižiškiausioms varžyboms.
Trūkumas – negėrė degtinės
J. Grinbergo indėlis į rankinio plėtrą buvo įvertintas paskiriant jį SSRS moterų, o vėliau ir vyrų rankinio rinktinių treneriu. Tapęs SSRS rinktinės vyriausiuoju treneriu jis įnešė daug naujovių – rankiniui įprastus veiksmus derino su naujais, krepšinyje naudotais taktiniais veiksmais, perbėgimais, užtvaromis. J. Grinbergo parengta taktika pradėję žaisti rankininkai pasiekė daug įspūdingų rezultatų.
Tiesa, kaip ir kiekvienas žmogus, J. Grinbergas turėjo ir trūkumų. Kaip rašoma A.P. Čiočio išleistoje biografijoje apie šį sporto maestro, J. Grinbergas negėrė degtinės. Buvęs Janio auklėtinis, geriausias visų laikų Latvijos rankininkas E. Veldrė yra prisipažinęs, jog iki šiol nesupranta, kaip tuo laiku, kai Sovietų sąjungos politikos ir sporto vadovai priiminėdavo sprendimus „smarkiai spirituotoje aplinkoje“, J. Grinbergas negerdamas sugebėdavo išspręsti tiek daug svarbių dalykų.
Tarptautinį pripažinimą pelnęs Janis Grinbergas dirbo aštuoneriose vasaros ir vieneriose žiemos olimpinėse varžybose, užėmė atsakingas pareigas Tarptautinėje rankinio federacijoje, 1989-1992 metais tapo pirmuoju Lietuvos tautinio olimpinio komiteto generaliniu sekretoriumi, vėliau – Lietuvos rankinio federacijos prezidentu, garbės prezidentu.
Už nuopelnus sportui bei Lietuvai J. Grinbergas įvertintas aukščiausiais Lietuvos bei Tarptautinės rankinio federacijos apdovanojimais.
Pažinojusiems J. Grinbergą jis tapo asmeniniu pavyzdžiu žmogaus, tvirtai siekiančio užsibrėžtų tikslų, betarpiškai bendraujančiu ir nuoširdžiai besirūpinančiu tiek savo šalies tiek atvykstančių komandų sportininkais.
Didelį autoritetą tarp pasaulio rankinio veikėjų turėjęs J. Grinbergas neturėtų būti užmirštas ir šiandieninėje Lietuvoje.
Prisijunk prie tūkstančių sporto mėgėjų bendruomenės – tapk DELFI Sporto draugu „Facebook“, sužinok šviežiausias naujienas iš sporto arenų, dalinkis įžvalgomis ir komentarais!
