„Mums buvo leista organizuoti tuos etapus lauke, kadangi neturėjome tam tinkamų arenų. Ne visos šalys jas ir dabar turi, bet Lietuvoje yra. Tad galime lygiuotis į Vakarus ir rengti lygiaverčius konkūrus. Be to, tarptautinė federacija žada, kad nuo 2015 ar 2016 metų konkūrų lauke nebebus galima rengti iš viso“, - apie pokyčius kalbėjo LŽSF prezidentas Gediminas Gutkauskas.
Pasak LŽSF vadovo, skirtumas, organizuojant konkūrus atvirame ore ir uždarose patalpose – milžiniškas.
„Uždarose patalpose surengti varžybas trigubai sunkiau, nes reikia atvežti specialų gruntą, pastatyti gardus, apšilimo aikštę, išspręsti elektros įtampos, vandens klausimus ir t. t. Tiems, kas turi stacionarius žirgynus paprasčiau – tik sėsk ir jok, o mums praktiškai viską reikia atsivežti.“
Tad ko reikia, norint surengti tokias varžybas?
„Pirmiausia noro ir meilės“, - šypteli federacijos prezidentas, nesileisdamas į kalbas apie finansinius reikalus, tačiau išduodamas, kad šių varžybų sąmata – šimtatūkstantinė. O be meilės ir noro, dar reikia ir praktiškų dalykų. Šalia Šiaulių arenos jau kyla apšilimo aikštė – 1000 kvadratinių metrų uždara palapinė, kurioje žirgai apšils prieš varžybas. Apšilimo aikštės gruntas turi būti identiškas, kaip arenoje. Dar reikia „viešbučio“ žirgams – bus įrengta 200 gardų. Jiems bus įrengti ir dušai.
Vienas iš pagrindinių rūpesčių – gruntas.
„Jeigu gruntas geras, žirgas gerai atsispiria, tada jis gerai kyla į viršų, nepatiria traumų. Jeigu jo koja įlenda į smėlį iki kelio, ją reikia ištraukti ir prasideda bėdos – trūksta sausgyslės, išnyra sąnariai ir panašiai“, - aiškino G. Gutkauskas.
Šiaulių arenos gruntas bus kvarcinis smėlis su sintetika.
„Sintetika specialiai paruošta, atvežta iš Vokietijos. Viena sintetikos rūšis laiko drėgmę, kita kaip armatūra suriša smėlį. Vandens supilsime turbūt apie 300 kubų“, - dėstė LŽSF prezidentas.
Uždarose patalpose ne tik sunkiau surengti varžybas, bet jose raiteliams sunkiau ir varžytis, kadangi mažiau vietos, erdvė suspausta.
„Tada sudėtingiau įveikti ir kliūtis – aukščiai tie patys, o vietos mažiau, visai kiti atstumai. Atvirame ore kliūtis galima sustatyti 40 – 50 m atstumu, o uždarose patalpose aikštė yra 60 m ilgio ir 30 m pločio. Iš karto sudėtingiau maršrutą įveikti. Kokios kliūtis, kokio aukščio, kiek jų turi būti yra reglamentuota, tačiau atsižvelgdamas į dalyvausiančių raitelių lygį maršruto dizaineris maršrutą sudaro maždaug pagal jų jėgas. Maršrutas turi būti maždaug pagal raitelių lygį, kad nebūtų per daug sudėtinga, kad niekas neužsimuštų“, - sakė G. Gutkauskas.
Generaline repeticija prieš pasaulio taurės etapą Šiauliuose galima pavadinti pernai šioje arenoje vykusias tarptautines dviejų žvaigždučių kategorijos varžybas. Jose per tris dienas pasirodė net 211 žirgų.
„Raiteliai varžybas įvertino labai gerai. Patiko gruntas, apšilimas ir gardai - viskas. Reiškia viskas buvo aukštame lygyje“, - tada sakė G. Gutkauskas.
Be šeimininkų, Lietuvoje rengiamame pasaulio taurės etape dalyvaus latviai, estai, lenkai, rusai, baltarusiai, suomiai ir turkai.
„Tikimės sulaukti apie 200 žirgų. Sportininkas gali atsivežti ne vieną, o du ar net tris žirgus. Pasaulio taurės etape priklausomai nuo dalyvių skaičiaus galima dalyvauti su vienu arba dviem žirgais. Atsivežti žirgą labai brangu – tiek kainuoja futbolo komandos atvykimas. Kuo daugiau žirgų veži, tuo pigiau kainuoja“, - aiškino G. Gutkauskas.
Septynios šalys pasaulio taurės etape, pasak LŽSF prezidento, - nei daug, nei mažai.
„Vidurio Europoje vykdoma 12 pasaulio taurės etapų, kuriuose galima dalyvauti, įskaitomi penki geriausi rezultatai. Be to, dar ne visi raiteliai pasiruošę varžyboms uždarose patalpose – sezonas lauke tik baigiasi, ne visi nepasiruošę viduje šokti, reikia pirmiausia pabandyti jėgas mažesnėse varžybose. Pirmi etapai Vakarų Europoje prasidės tik spalio viduryje, o pasaulio taurės finalas vyksta pavasarį.“
Į Šiaulius ketina atvykti ir visi geriausi Lietuvos raiteliai – Andrius Petrovas, Valdemaras Žukauskas, Nerijus Šipaila, Danielius Gutkauskas, Aleksas Seilius ir veteranas Zigmantas Šarka. Iš viso apie 15 raitelių.
„Tikimės visada geriausio – laimėti. Praėjusiais metais laimėjo Rusijos sportininkas, bet Šiaulių „Grand Prix“ – Lietuvos atstovas. Sporte, kaip ir visur, be fortūnos nelaimėsi. O šiame sporte yra duetas – gali žirgelis pasibaidyti, gali dar kažkas nutikti, bet tikimės, kad Lietuvos sportininkus lydės sėkmė“, - vylėsi federacijos prezidentas.
Kartu su pasaulio taurės etapu vyks Nacionaliniai konkūrai.
„Tai bus atvira klasė. Norime, kad Lietuvos sportininkai pajustų pasaulio taurės etapų dvasią ir galėtų su pačiais geriausiais raiteliais dalyvauti toje pačioje arenoje, pastovėti tose pačiose arklidėse, pasitreniruoti. Jaunimui pabūti su žvaigždėmis – didelė pamoka ateičiai“, - neabejoja G. Gutkauskas.
Pasaulio taurės etapo Šiauliuose prizinis fondas – 40 tūkst eurų.
Bilietai į dienines varžybas, kurios truks 6 valandas, kainuoja 10 Lt, vakare – 20 Lt. Moksleiviai, pateikę mokinio pažymėjimą, į varžybas bus įleidžiami nemokamai, pensininkai ir neįgalieji – už pusę kainos. Varžybos vyks spalio 10 – 12 dienomis, spalio 9 dieną – žirgų apžiūra, mandatinės komisijos.
Be to, organizatoriai atėjusiems į varžybas žada ne tik sportinių aistrų, bet ir pramoginę programą.
„Dainuos vaikų choras, pasirodys muzikiniai ansambliai, šokėjai, vyks eržilo pasirodymas su kamuoliu, bandysime užfiksuoti ir Lietuvos rekordą – matuosime ilgiausius karčius. Stengsimės, kad žiūrovai tarp konkūrų nesnaustų“, - žadėjo LŽSF prezidentas.
