Vėlų ketvirtadienio vakarą iš Kinijos Nandzingo miesto, kuriame vyko pasaulio jaunimo vasaros olimpinės žaidynės, atvykusi sportininkė jau šeštadienį šoks į baseiną Vokietijos sostinėje, kur jos lauks 50 metrų plaukimo krūtine varžybos, o sekmadienį — tokio pat atstumo rungtis laisvuoju stiliumi.

Varžovėms Kinijoje vilčių nepalikusi ir du aukso medalius parsivežusi 17-metė neslepia — į Berlyną taip pat atvyko tik pergalės.

R. Meilutytė su DELFI kalbėjosi ne tik apie sausus tikslus Europos čempionate, bet pravėrė duris ir į gilesnius šio sporto užkaborius bei papasakojo, kodėl plaukikai nekenčia savo kostiumų ar kokius vitaminus privalo gerti kasdien.

– Vėlų ketvirtadienį jau buvai oro uoste. Ar galėtum suskaičiuoti, kiek per metus kartų skrendi?

– Sunku vidurkį suskaičiuoti. Sausį kokie keturi kartai buvo, vasarį jau šeši. Priklauso nuo varžybų skaičiaus. Kiekvieną mėnesį po truputį.

– O ar patiko Kinijoje?

– Buvo įdomu. Nespėjau daug ko pamatyti, nes atvažiavome gi į varžybas. Man labai patiko, buvo neįprasta. Maistas buvo labai geras, žmonės draugiški ir malonūs. Tik oras ne pats geriausias. Dažniausiai lijo ir tik paskutinę dieną išlindo saulė.

– Kol buvai Kinijoje, čia, Berlyne, vyko moterų 100 metrų plaukimo krūtine varžybos. Pagal savo, Kinijoje parodytą laiką, čia būtum visas gerokai aplenkus. Ar nėra apmaudu, kad praleidai šį plaukimą?

– Nėra apmaudu. Smagu, kad greičiausiai nuplaukiau, nors ten konkurencija ir nebuvo pati didžiausia. Esu patenkinta savo rezultatu, o tai svarbiausia.

– Tai nesvarbu kur — Anykščiuose, Kinijoje ar Berlyne, svarbu laikas?

– Manau, kad taip. Kartais net medalis nebėra toks saldus, jei rezultatas nėra labai geras.

– Turi išsikėlusi konkrečius tikslus Europos čempionate ar tiesiog plauksi ir žiūrėsi kas bus?

– Tikslas yra laimėti. Dabar ne toks sezonas, kad norėčiau pagerinti pasaulio rekordą ar kažką panašaus. Žinant, koks šis sezonas buvo, parodyti gerą rezultatą ir laimėti būtų labai gerai.

– O tai koks šis sezonas tau?

– Labai ilgas. Tai jau trečios mano varžybos per dvi savaites. Kažkokių labai aukštų tikslų nenoriu kelti.

– Nesibaimini, kad organizmas gali neatlaikyti tokių krūvių?

– O kaip žinosi, ar neatlaiko (juokiasi, – aut. past.). Čia lengva, tik 50 metrų plaukimai. Turėsiu poilsio grįžusi ir spėsiu atsistatyti.

– Nuo ko daugiausiai kenčia plaukikai?

– Vandenyje nėra apkrovos sąnariams, bet kenčia sausgyslės. Plaukikams šis sportas pirmiausia atsiliepia pečiams, bet čia priklauso ir nuo kiekvieno specializacijos. Man, pavyzdžiui, pavojinga kirkšnims.

– Geri daug žuvų taukų?

– Valgau tabletėmis. Skysti nepatinka. Omega-3, Omega-6. Daug jų vartojame.

– Dabar, diskvalifikavus Juliją Jefimovą, tau yra su kuo konkuruoti baseine?

– Yra labai gera danė Rikke Moller Pedersen, viena švedė. Šiaip ar taip su Jefimova būčiau plaukusi tik vienoje rungtyje. Stengiuosi susikaupti ir galvoti apie save. Nelabai man rūpi, kas šalia manęs plaukia.

– Kalbėjotės su ja po jos diskvalifikavimo?

– Ne. Nesame tokios geros draugės, kad susirašinėtume.

– O su kuo iš kitų aukšto lygio atletų sutari?

– Jei kalbame apie kitų šalių atletus, tai su vengre Katinka Hosszu labai gerai sutariu, dar su švedėmis ir britais.

– Kas sunkiausia šiame sporte?

– Kaip ir kiekviename sporte — treniruotės. Visas pasiruošimas reikalauja ne tik fizinių jėgų, bet ir psichologinių. Darbas nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro dėl varžybų, kurios vyksta kas ketverius metus — tai nėra lengva. Yra sunku kartais ir atsikelti, bet jei nori kažką pasiekti, tai darai ir per skausmą, ir per ašaras.

– Kodėl tu plauki? Dėl šlovės, pinigų ar tai tau patinka? Galėtum ir kitu sportu užsiimti.

– Darai tai, ką myli, kas tau teikia malonumą. Aš myliu plaukimą, nežiūriu, kas kur daugiau pinigų moka. Man patinka, man sekasi. Kai nebepatiks ir nebeplauksiu. Čia tikrai ne dėl pinigų kažkokių.

– Kaip atrodo tavo įprasta diena?

– Per dieną mes treniruojamės tris kartus, o savaitgalį tik kartą. Treniruojamės ir baseine ir sausumoje — taip mes sporto salę vadiname (juokiasi, – past.).

– Esu girdėjęs, kad plaukikai labai nemėgsta plaukimo kostiumų. Jie taip suspaudžia, kad net sunku kvėpuoti. Teisybė?

– Labai suspaudžia. Jei ilgai plaukiosi — nutirps kūnas. Mes jį apsivelkame 20 minučių prieš startą ir nusivelkame tuoj po finišo. Vien jį apsimauti reikia pusvalandžio ir taip, žiūrėk (rodo rankas, – aut. past), visus pirštus į jį susipjaustai. Kol nebuvo uždrausti silikoniniai kostiumai, plaukikai daug geriau plaukdavo. Dabar viskas griežtai reguliuojama.

– Turi vasarą laisvo laiko pabūti prie ežero ir jūros? Ten irgi plaukioji?

– Prie ežerų man patinka, bet daug neplaukioju. Tiesiog įšoku, pasipliuškenu trumpai ir viskas. Bet šiaip neturiu daug laisvo laiko, žiūrėsiu, kaip su šia vasara bus.

– Tai, kad ji jau baigėsi.

– Ša! Man labai liūdna, kai apie tai pagalvoju.

– Niekas už tave daugiau neturi gerbėjų Lietuvoje. Tave vienodai myli tiek maži vaikai, tiek vyresni žmonės. Gal nori ką nors jiems perduoti?

– Norėčiau padėkoti, kad jie mane palaiko, kad domisi kaip man sekasi, domisi plaukimu. Visada norėjau, kad plaukimas išlįstų į šviesą Lietuvoje ir ne tik joje. Labai smagu, kad jis po truputį populiarėja ir tas žmonių palaikymas labai daug reiškia. Labai smagu.