Renginio organizatoriaus Benedikto Vanago teigimu, pirmiausiai dalyviai, važiuojantys šioje dviratininkų grupėje, turi nepamiršti, kad „Velomaratone“ dalyvauja didelis dviratininkų kiekis.
„Organizuodami renginį, kiekvienam dalyviui ir žiūrovui norime suteikti tik geras emocijas. Primename, kad mėgėjų grupės važiavimo metu sostinės gatvėmis rieda ne mažiau nei 6000 dviratininkų. Didžioji dalis jų neturi daug patirties važiuoti tokioje dviratininkų minioje. Kadangi šioje daugiausiai dalyvių pritraukiančioje grupėje trasos įveikimo laikas nėra skaičiuojamas, nereikia skubėti, įveikiant trasą“, – sakė B. Vanagas.
„Velomaratono“ dieną visi dalyviai turėtų laikytis šių pagrindinių principų: lėčiau važiuojantys dviratininkai turi laikytis arčiau dešinio kelkraščio, o važiuojantieji greičiau – arčiau kairio. Dalyviai neturėtų staigiai manevruoti, stabdyti, keisti važiavimo krypties ar kitaip trikdyti šalia važiuojančių kolegų.
Taip pat organizatoriai primena, kad „Velomaratono“ metu visi dalyviai privalės važiuoti segėdami šalmus. Tuo tarpu specialios šviesą atspindinčios liemenės nebus privalomos, nes dviratininkai važiuos organizatorių paruošta uždara trasa. Tačiau jei dalyviai į „Velomaratoną“ vyks savo dviračiais bendrojo naudojimo keliais, privalės laikytis kelių eismo taisyklių. Taip pat renginio dieną nerekomenduojama vaikus vežti dviračių kėdutėse arba specialiuose tam skirtuose dviračių priekabėlėse.
Organizatoriai, bendradarbiaudami kartu su Susisiekimo ministerija, taip pat primena, kaip reikia teisingai elgtis ir bendrojo naudojimo keliuose. Pasak Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus, bendra eismo dalyvių kultūra turi įtakos ir kasdieniame kelyje.
„Tyrimai rodo, kad Vakarų Europos valstybėse mažas avaringumo skaičius kelyje yra dėka vairuotojų, pėsčiųjų, dviratininkų ir kitų eismo dalyvių atsakingumo. Džiugu, kad Lietuvoje vyksta tokio masto dviračių renginys „Velomaratonas“, kuris įneša teigiamų pokyčių bendram dviračių kultūros vystymui Lietuvoje“, – sakė Susisiekimo ministras R. Sinkevičius.
Dviratininkai naudodamiesi bendrojo naudojimo dviračių takais, keliais privalo nepamiršti būti gerai matomas kitiems eismo dalyviams. Dviračio priekyje turi būti baltos spalvos atšvaitas, gale – raudonos spalvos, o abiejų šonų ratų stipinuose – oranžiniai šviesos atšvaitai, ar šviesą atspindintys elementai. Išsiruošus pasivažinėjimams tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, pagal neseniai priimtas naujas kelių eismo taisykles dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas. Taip pat dviratininkas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę bei, žinoma, vienas svarbiausių dviratininkų aksesuarų turėtų būti dviratininko šalmas.
Dar būtina prisiminti, kad dviračių vairuotojams draudžiama:
- važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai;
- važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
- važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;
- vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;
- vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
- būti velkamiems kitų transporto priemonių;
- vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas;
- važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones.
„Velomaratono“ iššūkį priima penkiakovininkas E. Krungolcas ir badmintonininkas K. Navickas
„Velomaratone“ registruojasi ne tik įvairios įmonių, organizacijų komandos, bet jėgas išbandyti nori ir penkiakovininkas, olimpinių žaidynių prizininkas Edvinas Krungolcas bei geriausias Lietuvos badmintonininkas Kęstutis Navickas.
Lietuvos penkiakovininkui, Pekino olimpinėse žaidynėse iškovojusiam sidabro medalį, E. Krungolciui „Velomaratonas“ bus pirmas. Sportininkas jėgas išbandys „Quadrum Business City“ „semi-sport“ grupės važiavime, o „Velomaratonui“ dviratį skolinsis iš kolegos Justino Kinderio.
„Dviračiu važinėju kiekvieną dieną. Kasdien minu į darbą, sodą ar tiesiog pasivažinėti. Per dieną nuvažiuoju labai įvairiai – nuo 20 iki 50 kilometrų. „Velomaratone“ dalyvauju labiau norėdamas palaikyti savo sportinę formą ir tiesiog paįvairinti kasdienes treniruotes, kiek kitokiu iššūkiu“, – pasakojo sportininkas E. Krungolcas.
Geriausiam Lietuvos badmintonininkui K. Navickui „Velomaratonas“ taip pat bus pirmas. Tačiau sportininkas šiam kartui pasirinko mėgėjų važiavimo 30 kilometrų distanciją.
Pasak K. Navicko, paskutinį kartą dviračių važinėjo kartu su broliu prieš kelias savaites atostogaujant Palangoje.
„Dviratis yra nepakeičiama transporto priemonė atostogų metu kurorte. Sportuodamas daug keliauju po užsienio šalis. Matau, kaip daugelyje šalių dviratis daugumai žmonių tampa gyvenimo būdo dalimi. Jis atlieka ne tik važiavimo funkciją, bet tampa ir stiliaus saviraiškos priemone“, – pasakojo K. Navickas, kuris Lietuvoje praleidžia labai mažai laiko.
Rugpjūčio 24 dieną sportininkams startas Vilniuje bus duotas 9 val. ryte prie Seimo rūmų aikštės, vaikų važiavimo dalyviai startuos 12.30 val., o gausiausia mėgėjų grupė – 14 val.
16 val. 30 min. numatoma oficiali apdovanojimų ceremonija.
„Velomaratono“ dalyviams patarimas – gerai išsimiegoti
Kiekvienais metais vis daugiau lietuvių į gatves išvažiuoja dviračiais. Vieni tai daro rūpindamiesi gamta, mažindami jos užterštumą, kiti taupydami vis brangstantį kurą, o didžiajai daliai, t.y. pagrindinė laisvalaikio priemonė. Tačiau nemažai lietuvių dviratį renkasi ir kaip sporto priemonę. Tai puikiai atspindi kasmet dviračių sporto varžybose augantis dalyvių skaičius. Tačiau po kiekvienų intensyvių treniruočių ar varžybų yra itin svarbu laiku atstatyti skysčius, išeikvotą energiją bei organizmą „pamaitinti“ prarastomis medžiagomis.
Rugpjūčio 18 dieną specialiuose dviratininkams skirtuose „Velomaratono“ mokymuose Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Andrius Ramonas dalinosi savo patirtimi ir žiniomis apie mitybos subtilybes ištvermės reikalaujančiose sporto šakose.
Pasak A. Ramono, sportuojančiam organizmui po kiekvienų intensyvesnių treniruočių ar varžybų, svarbiausia tinkamai atstatyti prarastų skysčių balansą bei energiją, kurios pagrindą sudaro angliavandeniai.
„Daug ir intensyviai sportuojantis kūnas su prakaitu praranda daug skysčių bei elektrolitų, ir šis kiekis yra dar didesnis, jei sportuojama karštomis oro sąlygomis. Ilgai trunkantis (daugiau nei 60-90 minučių) intensyvus fizinis krūvis pareikalauja ir daug kūno vidinių energinių resursų. Tinkamiausias laikas šiems resursams atstatyti – pirmoji valanda po intensyvaus fizinio krūvio“, – kalbėjo gydytojas, kuris ir pats treniruojasi tokiose ištvermės reikalaujančiose sporto šakose, kaip važiavimas dviračiu, triatlonas ir ilgų distancijų bėgimas.
Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojo teigimu, norint žinoti, kiek skysčių netenkama kiekvieno fizinio krūvio metu yra geriausia pasisverti prieš pradedant sportuoti ir po treniruotės. Priklausomai nuo oro sąlygų ir krūvio intensyvumo, skysčių per vieną valandą galima netekti nuo 0.5 iki 1 litro. Stambesni žmonės per vieną valandą jų gali netekti kiek daugiau – nuo 1 iki 2 litro.
Ištvermės reikalaujančiose sporto šakose gydytojas pataria vengti didesnio alkoholio kiekio arba jo iš viso atsisakyti. Pasak jo, jis gali apsunkinti skysčių pusiausvyros sugrąžinimą žmogaus kūne.
„Didesnis alkoholio kiekis iš organizmo išvaro skysčius ir sulėtina jų atstatymą. Siekiantiems sveikai sportuoti alkoholis nėra tinkama priemonė skysčių atstatymui. Nors maža stiklinė ar taurė lengvo alkoholio nepadarytų didelės žalos, tačiau rekomenduotina skysčius ir medžiagas atstatyti gėrimais, kurie yra prisotinti angliavandeniais ir elektrolitais“, – sakė A. Ramonas.
Dėl itin intensyvių treniruočių ar varžybų apimčių, angliavandenių poreikis organizmui gali būti daug didesnis nei įprastos mitybos metu.
„Treniruojantis sveikatos gerinimo tikslais, kai didžioji dalis treniruočių yra vidutinio intensyvumo ir trunka iki valandos, skysčiai ir sunaudota treniruotėse energija gali būti efektyviai atstatyta ir normalios mitybos būdu. Tačiau, jei treniruotės kasdieninės, ilgai trunkančios bei intensyvios, tokiu atveju iš maisto papildų gaunama energija treniruotėms bei atsistatymui po jų yra geras pasirinkimas“, – pasakojo gydytojas.
Kalbant apie atsistatymą po krūvių, dviratininkams, kaip ir kitiems ištvermės sportu užsiimantiems sportininkams, yra svarbios kūno statybinės medžiagos, kaip baltymai ir aminorūgštys.
„Palyginimui, jeigu kultūristui baltymas reikalingas auginant raumenų masei, tai dviratininkams jis reikalingas raumenų skaidulų pažeidimui po fizinio krūvio atstatyti, greitesniam bendram atsistatymui po krūvių bei gerai imuninės sistemos funkcijai palaikyti“, – sakė A. Ramonas.
Visgi „Velomaratono“ išvakarėse gydytojas pataria dalyviams gerai išsimiegoti. Jo nuomone, geras poilsis labiau būtinas ne išvakarėse, o naktį iš penktadienio į šeštadienį.
Penktasis „Velomaratonas“ įvyks rugpjūčio 24 dieną. Dalyviams startas bus duotas prie LR Seimo rūmų aikštės. 9:00 val. dviračių maratonas prasidės „Quadrum Business City“ sportininkų bei „Semi – sport“ grupių važiavimu. 12:30 val. programą pratęs vaikų važiavimas, o 14:00 val. renginį vaikinuos gausiausias ERGO mėgėjų važiavimas.
