„Visos kelių eismo saugumo priemonės yra sveikintinos. Nors planuojami pasikeitimai dviratininkams ir gali sukelti papildomų rūpesčių, jokios pastangos ar investicijos į saugumą nebus brangesnės už žmogaus gyvybę. Lietuvoje dviratininkų susidūrimai su automobiliais fiksuojami kiekvieną mėnesį – beveik visų jų metu traumų išvengti nepavyksta. Vidutiniškai kiekvieno susidūrimo metu patiriama žala siekia 1,5 tūkst. litų, bet skaudžiausia, kad tokie įvykiai neretai kainuoja žmogaus gyvybę“, – sakė Europos bendrovės ERGO Insurance Lietuvoje generalinis direktorius Saulius Jokubaitis.
„Velomaratono“ organizatorius, žymus lenktynininkas Benediktas Vanagas atkreipia dėmesį, kad net įsigaliojus siūlomoms KET nuostatoms, dienos metu, kai vyks maratonas, specialių liemenių dėvėti nereikėtų.
„Kaip ir kiekvienais metais, „Velomaratono“ metu būtina saugumo priemonė yra šalmas. Be jo dalyviui nebus leista startuoti“, – priminė B. Vanagas.
Jo teigimu, liemenė yra tik viena iš šviesą atspindinčių aprangos dalių, kurios padeda vairuotojams pastebėti dviratininkus tamsiu paros metu – atspindėti šviesą galėtų ir marškinėliai, striukės, kelnės, tačiau kol kas liemenę tiesiog paprasčiau įsigyti.
Draudikų teigimu, iš pažiūros dviratininkų avarijų situacijos paprastos, klasikinės, tačiau praktika rodo, kad rimtai traumai susidūrus su automobiliu daug ir nereikia: dviratininkai griūna nuo dviračių, trenkiasi į automobilio kapotą ar priekinį stiklą, patiria traumas staiga nukritę ant asfalto.
Susidūrimų su automobiliais metu dviratininkų patiriamų traumų sunkumą lemia du pagrindiniai faktoriai: greitis, kuriuo važiuoja automobilis ir vairuotojo galimybės pastebėti dviratininką, kurios priklauso nuo dviračio greičio ir naudojamų apsaugos priemonių.