Rankoje jaučia kozirį
Lemiamo atrankos etapo rungtynes komandos žais birželio 7 d. Permėje ir birželio 14 d. Kaune, „Žalgirio“ arenoje.
Prieš lietuvius stosianti Rusijos rinktinė, skaičiuojant ir sovietmečio pasiekimus, yra tris kartus tapusi planetos čempione, keturissyk laimėjo olimpines žaidynes ir kartą – Europos pirmenybes. Pasaulio čempionato finaliniame etape rusai nedalyvavo tik 2011 metais, o kitąmet praleido ir Londono olimpines žaidynes.
Pernai Rusijos ekipa planetos čempionate užėmė septintą vietą, šiemet Senojo žemyno pirmenybėse liko devinta.
„Kai 2011 metais jie nepateko į pasaulio čempionatą, vadovauti rinktinei stojo nauji treneriai, ir dabar jie kalba, kad pasikartoti istorijai nė už ką neleis. Veikiausiai rusai lips ant mūsų kaip meškinai. Bet mes esame matę kroatus, prancūzus, kitus galingus varžovus. Jei su jais kovojome garbingai, galime bandyti užsikabinti ir žaisdami su rusais“, – apie būsimus oponentus atsiliepė G. Savukynas.
Priešininkų gretose specialistas pirmiausia išskiria Skopjės „Metalurg“ (Makedonija) klubui atstovaujantį Pavelą Atmaną, elitinėje Vokietijos lygoje rungtyniaujančius Konstantiną Igropulo (Berlyno „Fuchse“) ir Sergejų Gorboką (Manheimo „Rhein-Neckar Lowen“).
„Antrą liniją rusai turi išties gerą. Tai yra tikrai stipri rinktinė su aukščiausio lygio žaidėjais. Galbūt jie nebelaimi tokių skambių pergalių kaip iki 2000 metų, bet nuolat žaidžia finaliniuose etapuose. Turėsime labai stipriai pasistengti, jei norime įveikti šį barjerą“, – pabrėžė G. Savukynas.
Lietuvos rinktinės žaidėjai savo koziriu laiko faktą, jog atsakomąsias rungtynes žais namuose. Jų žodžiais, reikia tik pamėginti Permėje nepralaimėti pernelyg dideliu įvarčių santykiu, o savoje aikštėje palaužti rusus įmanoma.
„Manau, labai didelę įtaką turės pirmas mačas. Antros rungtynės namuose mums yra privalumas, prie savų žiūrovų turėsime puikias galimybes įgyvendinti tikslą“, – sakė gynybos specialistas Vaidotas Grosas.
„Visi labai norime važiuoti į Katarą. Turime geras treniruočių sąlygas, visi taip pluša, kad, rodos, turime šansų tai padaryti“, – antrino nacionalinėje komandoje vis labiau įsitvirtinantis įžaidėjas Benas Petreikis.
Drąsos komandai bando įkvėpti ir jos vadovas Albertas Mazeliauskas, pasak kurio, iki šiol rusai žaisdami su lietuviais turėdavo nemažai vargo.
„Rusijos rankininkai prisibijo lietuvių, mūsų žaidimo braižo, jiems su mumis nelabai sekasi. Kai 2002 metais mūsų jaunimo rinktinė pateko į Europos čempionato finalą, nieko ypatingo nesitikėjome. Bet vienintelę pergalę tuomet pasiekėme būtent prieš Rusiją. O 2008 metais turnyre Švedijoje rusams tik vienu tašku pralaimėjome“, – prisiminė A. Mazeliauskas.
Pasaulio čempionato atrankoje Lietuvos ir Rusijos rinktinių keliai jau buvo susikirtę prieš 2003 metų pirmenybes. Tiesa, tuomet rimčiau pagrasinti varžovams lietuviai nesugebėjo, pralaimėję abu mačus 20:31 ir 23:29.
Elitui Lietuva nebeįdomi
Ruoštis rungtynėms su rusais G. Savukynas pakvietė 18 žaidėjų, kurie dalyvaus daugiau nei savaitę truksiančioje treniruočių stovykloje Kaune ir žais keturių komandų kontroliniame turnyre.
Gegužės 30 d. lietuviai Garliavoje susitiks su Lenkijos rinktinės rezervu, gegužės 31 d. varžysis su Slovakijos, o birželio 1 d. – su Izraelio komandomis.
„Jei atvirai, norėjome daug rimtesnių varžovų. Deja, esame tokiame lygyje, kad jie nenori su mumis žaisti draugiškų rungtynių, ir ne dėl finansinių priežasčių“, – atviravo G. Savukynas.
Vis dėlto turnyras Garliavoje treneriams buvo verkiant reikalingas norint atgaivinti žaidybinius saitus tarp pagrindinių rankininkų, mat pirmame kvalifikacijos etape žaidė ne stipriausios sudėties rinktinė. Primename, kad grupės varžybose lietuviai surinko 9 taškus ir aplenkė Gruzijos, Suomijos bei Turkijos komandas.
Šįkart G. Savukyno paskelbtame žaidėjų sąraše – tik vienas naujas veidas: Islandijos pirmenybių sidabro medalį su „Haukar“ klubu laimėjęs vartininkas Giedrius Morkūnas. Be to, po dešimties mėnesių diskvalifikacijos sugrįžo Andrius Račkauskas, kurio organizme dopingo kontrolieriai buvo aptikę kanapių pėdsakų.
Savo ruožtu, Lietuvos rankinio federacijos (LRF) prezidentas Antanas Skarbalius pažadėjo pasirūpinti visais nacionalinės komandos poreikiais. Nors federaciją slegia 670 tūkst. litų skola, dėl kurios tenka nuolat sukti galvą ieškant būdų išgyventi, A. Skarbalius tikina, kad įveikus rusų barjerą lėšų nuvykti į planetos pirmenybes rinktinei nepritrūktų.
„Jei reikės, atsiklaupęs ant kelių eisiu prie šventoriaus, bet pinigų nuvažiuoti į Katarą rasiu. Rinktinė tikrai ten nuvažiuos“, – užtikrino LRF vadovas.
Beje, birželį pasirodymą atrankoje į 2014 metų Europos čempionatą užbaigs ir Lietuvos moterų nacionalinė komanda. Paskutinėse dvejose rungtynėse su Ukraina ir Danija A. Skarbalius, kuris yra ir moterų rinktinės vyriausiasis treneris, versis vos su trimis užsienyje žaidžiančiomis rankininkėmis. Tačiau tokią sudėtį jis teigė pasirinkęs ne norėdamas sumažinti išlaidas už „legionierių“ keliones – esą kitos svetur rungtyniaujančios žaidėjos negali prisijungti prie rinktinės arba nėra pakankamai aukšto meistriškumo.
Lietuvos rinktinės kandidatai (rankininkas, pozicija, gimimo metai, klubas):
Arūnas Vaškevičius (vartininkas, 1973, „Kadetten Shaffhausen“, Šveicarija);
Vilius Rašimas (vartininkas, 1988, „Azoty Pulawy“, Lenkija);
Giedrius Morkūnas (vartininkas, 1987, „Haukar“, Islandija);
Valdas Drabavičius (dešinysis kraštas, 1990, Vilniaus „Šviesa“);
Robertas Švedas (dešinysis kraštas, 1986, „Hurry up“, Olandija);
Žilvinas Griežė (kairysis kraštas, 1984, „Bergsoy IL“, Norvegija);
Darius Jasinskas (kairysis kraštas, 1987, Klaipėdos „Dragūnas“);
Tadas Stankevičius (linija, 1990, ZTR, Ukraina);
Povilas Babarskas (kairysis pusiaukraštas, 1988, „Bregenz handball“, Austrija);
Gerdas Babarskas (kairysis pusiaukraštas, 1994, „Krems“, Austrija);
Karolis Stropus (kairysis pusiaukraštas, 1990, Klaipėdos „Dragūnas“);
Benas Petreikis (įžaidėjas, 1992, Klaipėdos „Dragūnas“);
Aidenas Malašinskas (įžaidėjas, 1986, „Naturhause La Roja“, Ispanija);
Andrius Račkauskas (dešinysis pusiaukraštas, 1981, „Swaz“, Austrija);
Mindaugas Dumčius (dešinysis pusiaukraštas, 1995, Klaipėdos „Dragūnas“);
Vaidotas Grosas (universalus, 1983, „US Creteil“, Prancūzija);
Augustas Strazdas (universalus, 1980, „West Wien“, Austrija);
Skirmantas Plėta (universalus, 1989, Vilniaus „Šviesa“).
