LTOK atkūrimo jubiliejaus iškilmės pradėtos Seime, Kovo 11-osios salėje. Minėjime dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė premjeras Algirdas Butkevičius, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, kiti politikai, nepriklausomybės akto signatarai, kaimyninių šalių olimpinių komitetų vadovai, Lietuvos sporto organizacijų atstovai, olimpiečiai.
Prisiminti iškiliausi olimpiečių sąjūdžio veikėjai: Artūras Poviliūnas, Kazimieras Motieka, Arvydas Juozaitis, Gintautas Umaras ir kiti.
Vakare šventinius renginius pratęs LTOK Generalinės asamblėjos neeilinė sesija.
Antrojo pasaulinio karo metu panaikinto Lietuvos olimpinio komiteto atkūrimo idėja pradėjo bręsti 1988 metais. Spalio 6 d. laikraštyje „Sportas“ išspausdintas Romos Griniūtės-Grinbergienės straipsnis „Ar naudosimės teise į LTSR nacionalinį olimpinį komitetą?“ sukėlė beprecedentę skaitytojų reakciją – redakciją užtvindė laiškai su daugiau nei 120 tūkst. parašų, palaikančių savarankiško olimpinio komiteto idėją.
Visuomenės nuotaikos atsispindėjo tuometėse sporto organizacijose: spalio 10 d. LTSR valstybinis kūno kultūros ir sporto komitetas suformavo Lietuvos olimpinio komiteto atkūrimo komisiją, kurios vadovu buvo paskirtas komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Artūras Poviliūnas.
Lietuviai nebuvo vieninteliai, sukrutę atgaivinti savo olimpines tradicijas. Lapkričio 19 d. suvažiavime Rygoje olimpinį komitetą atkūrė latviai, kurie, nenorėdami pernelyg siutinti Maskvos, pasirinko kompromisinį variantą ir savo organizaciją pavadino laikinuoju Latvijos olimpiniu komitetu. Nepaisant to, SSRS kūno kultūros ir sporto komiteto posėdyje Maskvoje latvių iniciatyva buvo sumašyta su žemėmis, tuo pačiu pademonstruojant aiškią centrinės valdžios poziciją panašias viltis puoselėjantiems lietuviams.
Vis dėlto tai nesutrukdė gruodžio 11 dienai įeiti į istoriją – Profsąjungų rūmuose surengtame suvažiavime sporto organizacijų delegatai vieningai pritarė LTOK atkūrimui. Po šio žingsnio Lietuvos sportininkai pasitraukė iš SSRS rinktinių ir čempionatų nepaisydami izoliacijos, kurioje atsidūrė.
Pasaulinio pripažinimo lietuviams teko laukti trejus metus. Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) visų trijų Baltijos šalių olimpinius komitetus paskelbė savo nariais 1991 metų lapkričio 11 d. Praėjus vos trims mėnesiams šešių sportininkų Lietuvos olimpinė rinktinė pasirodė Albervilio žiemos olimpinėse žaidynėse. Per nepriklausomybės laikotarpį lietuviai iš viso iškovojo 21-ą olimpinį medalį – šešis aukso, penkis sidabro ir dešimt bronzos.
Pirmuoju atkurto LTOK prezidentu išrinktas A. Poviliūnas šalies olimpiniam judėjimui vadovavo net šešias kadencijas – iki praėjusių metų spalio, kuomet savo postą užleido Dainai Gudzinevičiūtei.
