Lietuvos oreivių draugijos prezidentas Tadas Gegevičius džiaugiasi sezonu bei neslepia vilčių, kad kiti metai atneš ne mažiau džiaugsmo, o oreivių gretos ir toliau didės.
„Geresnio sezono, turbūt, ir įsivaizduoti neįmanoma. Pirma, ir svarbiausia, nebuvo jokių nelaimingų atsitikimų ar nelaimių. Antra, įvyko net ketverios varžybos Lietuvoje ir visų jų metu orai buvo geri. Netgi Klaipėdoje, kur orai dažniausiai būna vėjuoti ir ne tokie palankūs oro balionams, įvyko 4 skrydžiai. Be Klaipėdos, varžybos taip pat vyko Birštone, Alytuje bei Jonavoje. Džiaugiuosi, kad ir mažesni miestai vis daugiau dėmesio rodo oro balionų sportui ir nepabijo organizuoti varžybų“, – sakė prezidentas. Jis taip pat pasidžiaugė, kad oreivių gretos ne tik plečiasi, bet ir jaunėja. Sezono metu piloto licenzijas išlaikė 5 nauji pilotai, tarp kurių jauniausiems yra tik 16 ir 17 metų.
Šiais metais paminėti net du jubiliejai – vienas pasaulinis, kitas – vietinis. „Šių metų lapkričio mėn. 21 dieną suėjo lygiai 230 metų nuo pirmojo brolių Mongolfierų skrydžio karšto oro balionu. Taip pat birželio 11 dieną suėjo 25 metai nuo pirmojo karšto oro baliono skrydžio Lietuvoje. Nors Lietuvoje oreivystė gyvuoja palyginus neilgai, tačiau mūsų oreiviai jau sugebėjo įrodyti pasauliui savo profesionalumą. Džiugu, kad Lietuvos pilotus vis dažniau kviečia į prestižiškiausias oro balionų varžybas bei fiestas. Oro balionų sportui skirtuose leidiniuose vis dažniau minimos lietuviškos pavardės“, – pasakoja T.Gegevičius.
Apie lietuvių meistriškumą byloja ir jų tarptautiniai pasiekimai. „Sezoną vainikavo rugsėjį iš Europos čempionato parvežti medaliai. Lenkijoje Vloclaveko mieste vykusiame Europos čempionate tėvas ir sūnus Rimas ir Rokas Kostiuškevičiai perrašė sporto istoriją – iškovojo dublį. Rokas tapo čempionu, o Rimas užėmė antrąją vietą. Rokas tapo ne tik jauniausiu Europos čempionu, bet tai, ko gero, yra pirmas atvejis visame profesionaliame sporte, kad tėvas ir sūnus užlipa ant tos pačios prizininkų pakylos“, – džiaugiasi Lietuvos oreivių draugijos prezidentas.
Rimas ir Rokas Kostiuškevičiai jau gerai žinomi ne tik tarp Lietuvos, bet ir viso pasaulio oreivių. „Juokaujame, kad oro balionus pilotuojame 22 metus – 16 metų tėvas, 6 metus – aš. Šiemet įdėtos pastangos pagaliau vainikuotos Europos čempionato medaliais. Aš labiau džiaugiuosi už tėvą, nei už save. Mano nuomone, jis – pats geriausias Europos pilotas, o man dar viskas prieš akis. Kasmet tėvas laimėdavo daugybę vietinės reikšmės varžybų, tada važiuodavo į Europos ir pasaulio čempionatus, trenkdavosi į kitą pasaulio pusę tam, kad nugalėtų ir kiekvienais metais jam tekdavo nusivilti. Pagaliau po 16 metų atsidavimo ir jis užlipo ant garbingiausio podiumo. Tik mama ir aš kartu su tėvu visus tuos metus važinėdavom į įvairiausias varžybas – kai prisimeni pačią pradžią, ši dviguba pergalė dar saldesnė. Iš pradžių reikėdavo pasakot, kur ta Lietuva yra, o dabar, ko gero, visi net mūsų pavardę sugebės ištarti“, – pasakoja Rokas Kostiuškevičius.
Europos čempionas teigia, kad pirmenybėse orai nelepino, tačiau lietuviai puikiai prisitaikė prie oro sąlygų per visus 5 skrydžius. „Taktinis pasiruošimas buvo raktas į sėkmę – jokių grubių klaidų bei neapgalvotų sprendimų. O visa kita – meistriškumo klausimas“, – pažymėjo Rokas.
Europos čempionate dalyvavo 81 dalyvis iš 24 šalių, tarp jų daugiau nei 10 praėjusių Europos bei pasaulio čempionatų prizininkų.
Nors iš šalies gali atrodyti, kad oro balionų varžybos yra sėkmės dalykas – krūva balionų pakyla, nuskrenda ir nusileidžia – tačiau šis sportas reikalauja daug žinių ir įgūdžių. „Tiesa ta, kad prieš vėją nepapūsi. Vis kitame aukštyje vėjo kryptis ir greitis yra skirtingi. Visai kaip buriuotojai pasikinko vėją savo tikslui pasiekti, taip ir oro balionų pilotai manevruoja tarp skirtinguose aukščiuose esančių vėjų tikslo link. Ir jeigu pažemiui vėjas neša į jūrą, tai nereiškia, kad pakilus aukštai tavęs neparpūs atgal į krantą“, – pasakoja Rimas Kostiuškevičius.
Nors šiais laikais tiek pilotai tiek varžybų teisėjai naudoja daug prietaisų, GPS navigacijos sistemas, meteorologinių matavimų įrenginius, taisyklės draudžia naudoti automatinius prietaisus balionui valdyti (autopilotus). Viskas, ką rankose turi pilotas – degikliai ir vožtuvo virvė karštam orui išleisti. Jų pagalba reguliuojamas skrydžio aukštis.
„Šokinėjame nuo vienos oro stovės ant kitos. Atrodo paprasta, tačiau inercija viską apsunkina. Oro balionas kartu su jame esančiu oru sveria kelias tonas. Kaip automobilis negali iškart sustoti, taip ir balionui reikia laiko pakeisti skridimo kryptį. Čia ir kyla didžiausias azartas, kai oreiviai savo meistriškumo dėka sugeba atskristi į taikinį kelių metrų, o dažnai ir centimetrų tikslumu“, – dėsto Senojo žemyno vicečempionas.
Kitais metais Lietuvos oreiviai bandys toliau įrodinėti pasauliui, kad šiemet iškovoti medaliai – ne atsitiktinumas, o sunkaus darbo ir didelės kantrybės rezultatas. Po pergalingo Europos čempionato lietuviai 2014-ųjų sezoną pradės startu pasaulio karšto oro balionų čempionate Brazilijoje. Vėliau laukia jaunimo ir moterų čempionatai Prancūzijoje ir Lenkijoje. Norint užlipti ant nugalėtojų pakylos teks kovoti su stipriausiomis pasaulio rinktinėmis – Japonijos, Amerikos, Australijos.
„Minėtose šalyse oro balionų sporto tradicijos yra labai gilios, susidomėjimas šia sporto šaka yra didžiulis. Varžybos pritraukia minias žiūrovų ir savanorių, o balionus pilotuoja net trys kartos šeimose vienu metu“, – pasakoja Rokas. Jis neslepia vilčių, kad kitą sezoną Lietuvos oreiviai medalių parveš dar daugiau nei šiemet, taip pat tikisi, kad oro balionų sportas ir toliau populiarės tarp lietuvių.