Bėgikė A. Šerkšnienė – apie gyvenimą Ciuriche ir vyrą iš „Formulės-1“ komandos

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) vadovybė kartu su kitų šalių atstovais šiuo metu lankosi Ciuriche, kur 2014 metais bus surengtas Europos lengvosios atletikos čempionatas.

Apsilankymo metu federacijų atstovai bus supažindinti su varžyboms skirtu stadionu, apšilimo aikštėmis, sportininkų apgyvendinimui siūlomais viešbučiais, būsimu transportu bei visa varžybų eiga čempionato metu.

Europos lengvosios atletikos čempionatas vyks rugpjūčio 12-17 dienomis Ciuricho „Letzigrund“ stadione, kuriame kasdien treniruojasi geriausia mūsų šalies 400 m bėgikė Agnė Šerkšnienė. Sportininkė praėjusį sezoną gerino asmeninius rekordus net trijose rungtyse: 100, 200 ir 400 m bėgimuose. Dviejuose iš jų A. Šerkšnienė įvykdė kvalifikacinius normatyvus į pasaulio čempionatą.

Po spalį vykusios treniruočių stovyklos Palangoje, sportininkė sugrįžo į Ciurichą, apie kurį ir klausiame.

- Jau kelerius metus gyveni bei sportuoji didžiausiame Šveicarijos mieste. Kokios sąlygos treniruotis ten? Kaip ruošiamasi vasaros čempionatui?

- Sąlygos ruoštis tikrai puikios, kasdien sportuoju stadione, kuriame kitąmet vyks Europos lengvosios atletikos čempionatas. Atstovauju Ciuricho „LC Zurich“ moterų komandai, su kuria pernai ir šiemet laimėjome Šveicarijos lengvosios atletikos klubų čempionatą. Treniruočių grupė labai draugiška, todėl smagu joje dirbti.

Na, o pasiruošimo darbai vyksta iki šiol, reklamos taip pat netrūksta. Jau kelias vasaras varžybų metu galėjai išvysti čempionato talismaną karvutę „Cooly“, kuri visus linksmindavo ir startuodavo varžybose kartu su dalyviais.

- Lietuvoje treniruojiesi pas ilgametę trenerę Nijolę Sabaliauskienę. Kas tave treniruoja Šveicarijoje?

- Trenerė Nijolė gerai mane pažįsta, treniravo mane nuo mažens, mes kartu – gera komanda. Mano treneris Šveicarijoje taip pat labai puikus žmogus, abu labai gerai sutariame. Jis italas, bet jau daug metų gyvena Šveicarijoje ir yra šveicarų lengvaatlečių rinktinės vyriausiasis sprinto treneris. Pats buvo daugiakovininkas, taip pat bėgo 400 m barjerinį bėgimą. Žmona taip pat buvusi daugiakovininkė, o sūnus irgi lengvaatletis.

- Kaip atsidūrei Šveicarijoje? Ar patinka gyventi ten?

- Mano vyras gavo pasiūlymą dirbti šveicarų „Formulės-1“ komandoje „Sauber“, todėl ir išvažiavome. Šveicarijoje man patinka gyventi – tai labai įdomi šalis. Gamta čia tokia pat graži kaip ir Lietuvoje, skirtumas tas, kad šveicarai turi nuostabius kalnus, o Lietuva – pajūrį. Šiuo metu mums čia gerai sekasi, bet niekada negali žinoti, kaip susiklostys likimas. Aš manau, kad tikrai kažkada grįšime į Lietuvą.

- Ar spėjai išmokti vokiečių ar prancūzų kalbos?

- Mes gyvename Ciurciho kantone, kur visi kalba šveicarų-vokiečių kalba. Pati po truputį mokausi vokiečių kalbos, bet čia labai stiprus dialektas. Šveicariškai kalbėti ir suprasti taip pat sunku, kaip užsieniečiui Lietuvoje reikėtų susikalbėti žemaitiškai.

- Kokie ateinančio sezono tikslai?

- Normatyvas į uždarų patalpų pasaulio čempionatą Sopote yra gan aukštas ir mes greičiausiai neakcentuosime žiemos sezono. Vasaros sezonas buvo labai ilgas, reikia atstatyti jėgas ir gerai pailsėti, be to dar ir kitai vasarai pasiruošti. 400 m rungtyje sunku išbūti geriausioje formoje ištisus metus, todėl žiemą daugiau startuosiu trumpesnių distancijų bėgimuose. 

Svarbiausios varžybos bus kitą vasarą Ciuriche vyksiantis Europos čempionatas, kuriam ir pradėjau kaupti jėgas.