Apie ateities Lietuvos ledo ritulį sporto portalas SportIN.lt kalbėjosi su sporto komentatoriumi, šios sporto šakos entuziastu Maksimu Vojevodinu, ledo ritulininku bei treneriu Artūru Katuliu ir ledo ritulininku Mindaugu Kieru. Nepaisant niūrios situacijos, šie ledo ritulio žmonės įsitikinę – lietuvių NHL lygoje dar bus, bet svarbu atrasti naują receptą.
Maksimas Vojevodinas: senas koridorius neveikia
D. Zubraus kelias į NHL prasidėjo, kai šis būdamas vos 12-os išvyko į Ukrainą, Charkovo „Družbos“ vaikų komandą, kur tobulinosi šešerius metus. 1995 m. jis persikėlė į Kanados jaunių ledo ritulio lygą, o 1996 m. 15-uoju šaukimu buvo pasirinktas Filadelfijos „Flyers“ klubo, kuriame tais pačiais metais sėkmingai debiutavo.
Kitas lietuvis – Darius Kasparaitis – Lietuvą taip pat paliko anksti. Sulaukęs 14-os jau treniravosi Rusijoje. Būdamas 16-os D. Kasparaitis ketverius metus žaidė Maskvos „Dinamo“ komandoje, o 1992 m. išvyko į Niujorką, į 5-uoju šaukimu jį pasirinkusią „Islanders“ ekipą.
Nors lietuviams vykti į tokias ledo ritulio šalis kaip Rusija niekas nedraudžia, pasak M. Vojevodino, iškilti ten praktiškai nėra jokių šansų. „Rusijos klubai turi legionierių limitą, kuris mūsiškiams yra rimtas stabdis. Lietuvis turi būti galva stipresnis už vietinį rusą ar legionierių iš Čekijos ar Slovakijos”, – pažymėjo jis.
„Net ir tie patys latviai, kaip yra sakęs Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidentas Petras Nausėda, nemato prasmės kviestis perspektyvų lietuvį. Jie turi iš savo mokyklų išeinančius latvius, kuriems irgi reikalinga praktika. Taigi čia toks užburtas ratas. Mūsiškiai nelabai turi kur tobulėti, o tam kad patektų į užsienio klubus, jie iš karto turi būti pastebimai geresni už vietinius”, – pridūrė ekspertas.
M. Vojevodino manymu, tai anaiptol nereiškia, jog talentingų lietuvių nėra. Jis išskyrė į Suomijos aukščiausią ledo ritulio lygos Turku TPS ekipą nuo šių metų persikėlusį 22-metį Tadą Kumeliauską, 19-metį „HC Baltica“ puolėją Aimą Fiščevą bei 21-erių metų Šiaurės Amerikos „Waterloo Black Hawks” jaunimo komandos garbę ginantį Pijų Rulevičių.
„Taigi turime keletą gabių žaidėjų, bet jų kartelė nėra aukšta. Kad jie progresuotų bent iki Kontinentinės ledo ritulio lygos (KHL), ir tai jau yra žydra svajonė”, – sakė M. Vojevodinas.
Artūras Katulis: reikia gerų specialistų
Iš ledo ritulio žinovo įvardyto perspektyvaus jaunimo vienintelis A. Fiščevas treniruojasi Lietuvoje. Galbūt bilietas į NHL – svarbiausių ledo ritulio pamatų lipdymas ne svečioje šalyje, o būtent gimtinėje?
„Kol kas neįmanoma“, – paklaustas, ar įmanoma iš Lietuvos iš karto patekti į NHL lygą tvirtai atsakė Lietuvos ledo ritulio rinktinės kapitonas Artūras Katulis.
„D. Zubrus ir D. Kasparaitis būdami jauni žaidė tose komandose, kurios buvo geros ir matomos skautų, agentų. O mes neturime pajėgios lygos. Neturime net profesionalios komandos. Gaila, tačiau Elektrėnų „Energija“ yra pusiau profesionali, joje yra žmonių, kurie turi ir kitus darbus. Net ir T. Kumeliausko pavyzdys, kai jis išvyko į Kazachstaną, parodė, jog ir iš ten neįmanoma patekti į NHL. Tačiau jis daug dirbo, užsikabino ir išvažiavo į Suomiją. O iš Suomijos – taip, jau kita kalba”, – teigė A. Katulis.
„Nežinau, kiek metų reikia, kad iš karto būtų įmanoma patekti iš Lietuvos”, – konstatavo Lietuvos rinktinės kapitonas. Nepaisant to, A. Katulis yra vienas iš tų žmonių, siekiančių, jog ši situacija pasikeistų.
Vienas geriausių Lietuvos ledo ritulininkų, žaidęs aukšto lygio čempionatuose Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Latvijoje, Suomijoje ir Danijoje, šiais metais įkūrė Sostinės ledo ritulio akademiją ir šios sporto šakos pagrindų moko vaikus.
„Dėl to ir ėmiausi šio projekto. Norisi ne tik surinkti komandą, bet ir sukurti gerą bei stiprią struktūrą. Kad ne tik Vilniaus vaikai, bet ir visos Lietuvos vaikai čia atvažiuotų mokytis ledo ritulio pagrindų”, – kalbėjo jis.
Paklaustas, koks galėtų būti naujasis NHL žaidėjo paruošimo receptas, A. Katulis pirmiausia akcentavo sunkų darbą, norą, ir sąlygas, tačiau ne mažiau svarbu, anot jo, yra Lietuvoje turėti gerų ledo ritulininkų rengimo specialistų.
„Reikia gerų trenerių. Kol kas jų labai trūksta. Na, o jau po to, kai išaugama iš vaikų ledo ritulio, reikia galimybės pratęsti karjerą aukštesnio lygio komandoje”, – pažymėjo jis.
Mindaugas Kieras: NHL vis dar išlieka aukštumoje
Visgi galbūt lokautų kankinta, nuolat augančią KHL ir kitas konkurentes turinti NHL nebėra tokia patraukli, kaip buvo anksčiau, tad ir buvimas joje nėra kiekvieno jauno Lietuvos ledo ritulininko siekiamybė? „Manau, kad NHL vis dar yra kiekvieno vaiko svajonė. Tai pati geriausia ir stipriausia lyga pasaulyje. Vaikai nori ir siekia būti tokiais kaip Zubrus“, – versiją paneigė A. Katulis.
Jam antrino ir kitas Lietuvos ledo ritulininkas, Anglijos „Slough Jets“ komandai atstovaujantis M. Kieras, pripažinęs, jog ir pats svajojo atsidurti NHL, bet galop suprato, jog „į nuvažiuojantį traukinį nebeįšoks“.
Pasak jo, NHL išlieka aukštumoje, tačiau KHL progresas – taip pat akivaizdus. „Žaisti NHL vis dar važiuoja geriausi šios sporto šakos atsovai. O KHL yra jauna lyga ir turi tendenciją plėstis. Galiu drąsiai teigti, kad KHL lipa NHL ant kulnų. Vis dažniau super žvaigždės atsisako kontrakto už Atlanto ir pasirašo svaiginančius kontraktus su KHL komandomis”, – teigė ledo ritulininkas.
Tačiau M. Kieras neabejojo, jog D. Zubrus – ne paskutinis lietuvis, žaidžiantis vis dar stipriausioje pasaulio lygoje NHL. „Labai artimoje ateityje“, – paklaustas, kada duris už Atlanto pravers D. Zubraus įpėdinis, atsakė M. Kieras.
„Mėgėjų lygos plečiasi kasmet, vis sparčiau kuriasi sporto mokyklos. Norinčių dirbti treneriais taip pat daugėja. Turime klubą „Baltica”, kuris žaidžia Rusijos jaunimo lygoje. „Energija” taip pat nesnaudžia ir ieško būdų tobulėti žaisdama Baltarusijos lygoje”, – pastebėjo jis.
„Yra labai daug šansų, jog D. Kasparaitis ir D. Zubrus bus nepaskutiniai”, – tos pačios nuomonės buvo ir A. Katulis.
