Prokurorams darbo neatsirado
Metus KKSD bei jam pavaldžių įstaigų finansinę veiklą narstę auditoriai pateikė daugiau nei 30 puslapių ataskaitą, kurioje išvardijo pastebėtus teisės aktų pažeidimus.
Pro valstybės kontrolierių akis neprasprūdo abejonių sukėlę Trakų irklavimo trasos žymėjimo įrangos ir KKSD apdovanojimų viešieji pirkimai, išmokos KKSD ir Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) darbuotojams, aplaidžiai sporto organizacijoms perduotos patalpos.
VK taip pat nustatė apskaitos tvarkymo klaidų, konstatavo nepakankamą Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) lėšų kontrolę bei esą nepagrįstai skirtas premijas sportininkams, treneriams ir gydytojams.
Tačiau įtarimų dėl neskaidriai išleistų mokesčių mokėtojų pinigų ir valstybei padarytos žalos KKSD veikla nesukėlė. VK 4-ojo audito departamento direktorius Rimvidas Aleliūnas DELFI patvirtino, jog į teisėsaugos institucijas dėl KKSD audito rezultatų kreiptasi nebuvo.
Darbą vertina gerai
Palyginti nuosaikios VK išvados turėtų prasklaidyti tamsius debesis virš KKSD generalinio direktoriaus galvos, pradėjusius kauptis po praėjusio rudens Seimo rinkimų pasikeitus politiniams vėjams.
Vidaus reikalų viceministras, socialdemokratas Elvinas Jankevičius DELFI sakė rinkimus pralaimėjusiai Liberalų ir centro sąjungai priklausančio K. Rimšelio darbą vertinantis gerai.
„Su VK ataskaita dar nesusipažinau, tik esu girdėjęs, kad grubių pažeidimų nėra padaryta. Kadangi kuruoju sporto departamentą, iš savo pusės galiu pasakyti, jog kol kas esu tikrai patenkintas jo direktoriumi. Bet aukštesnio politinio lygmens sprendimų negaliu komentuoti“, – dėl visa ko apsidraudė E. Jankevičius.
Pats K. Rimšelis taip pat teigė, jog perskaičius auditorių ataskaitą žemė po kojomis jam nesusvyravo.
Primename, kad jo pirmtakui Algirdui Raslanui VK patikrinimas baigėsi kur kas liūdniau. 2009 metais valstybės kontrolieriai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Įtarta, kad departamente daugiau nei 9,5 mln. litų buvo panaudoti neskaidriai ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Be to, dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų auditoriai negalėjo patvirtinti, ar daugiau nei 25 mln. litų apskaityti teisingai. Nustatyta, kad skiriant finansavimą dauguma projektų neatitiko jiems keltų sąlygų, o kai kuriems projektams be aiškių motyvų skirta žymiai daugiau lėšų nei buvo prašoma.
Vis dėlto daug triukšmo sukėlusi istorija prabėgus trejiems metams patyliukais išsikvėpė. 2012-ųjų birželį nieko nepešę prokurorai nutraukė tyrimą taip ir nenustatę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nelaukdamas atomazgos, A. Raslanas iš KKSD vadovo posto atsistatydino 2009 metų rudenį, o K. Rimšelis šias pareigas pradėjo eiti 2010-ais.
Konkursuose – vienas dalyvis
Liepos viduryje KKSD patikrinimą baigę auditoriai iš viso surado per 20 pažeidimų.
Kontrolieriams užkliuvo 2012 metais LOSC vykdytas 520 tūkst. litų vertės Trakų irklavimo trasos žymėjimo įrangos pirkimas supaprastinto atviro konkurso būdu.
Jį laimėjo vienintelį pasiūlymą pateikęs Vengrijos irklavimo trasų gamintojas, prieš tai padėjęs parengti įrangos pirkimo techninę specifikaciją. Auditorių nuomone, viešojo pirkimo komisija, nustačiusi paraiškoms ir pasiūlymams pateikti vos 10 dienų terminą, sudarė galimybę laimėti konkursą vieninteliam tiekėjui, rengusiam techninę specifikaciją, ir apribojo kitų įmonių galimybes dalyvauti konkurse.
Priekaištų VK taip pat išsakė dėl sportinio inventoriaus – dviračių, treniruoklių, irklavimo ergometrų, katamarano, buriavimo jachtos – pirkimo.
K. Rimšelis pripažino, jog kai kuriais atvejais buvo prasilenkta su Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais, tačiau teisinosi, jog įsigijant specifinę įrangą sudėtinga išlaviruoti tarp kokybės ir teisės normų.
„LOSC išties padarė klaidų konkurso sąlygose. Bet juk mes negalime nupirkti Lietuvos penkiakovininkams blogiausių ar pigiausių pistoletų, negalime treko dviratininkus užsodinti ant pigiausių dviračių ir paskui siekti medalio olimpiadoje“, – aiškino KKSD generalinis direktorius.
Departamentui teko teisintis ir dėl 484 tūkst. litų vertės apdovanojimų viešojo pirkimo, kuris neskelbiamų derybų būdu buvo įvykdytas tiesiogiai kreipusis į vienintelį tiekėją. Apdovanojimus KKSD iš to paties tiekėjo perka nuo 1999 metų, nors rinkoje tokias paslaugas gali pasiūlyti ir kiti gamintojai.
K. Rimšelis tvirtino, jog pirkti apdovanojimus iš to paties tiekėjo jo vadovaujama institucija priversta dėl neišspręsto autorinių teisių klausimo.
„Sutartis dėl apdovanojimų sudaryta dar praėjusiame šimtmetyje, ir pagal ją autorinės teisės likusios apdovanojimų kūrėjams. Todėl negavus jų sutikimo visus apdovanojimus reikėtų kurti iš naujo. Bet laipsniškai autorinės teisės bus perimtos, tuo jau užsiimame“, – žadėjo K. Rimšelis.
Suabejojo, ar darbuotojai lepinti teisėtai
Auditoriai taip pat pasigedo paaiškinimų, už ką KKSD ir LOSC darbuotojams mokėti priedai prie atlyginimo.
K. Rimšelis devyniems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, 2012 metų sausio – kovo mėnesiais skyrė 34,2 tūkst. litų priedus už skubių ir sudėtingų užduočių vykdymą, tačiau įsakyme nenurodė, kokios konkrečiai užduotys turimos omenyje. LOSC vadovas Linas Tubelis atitinkamai pamalonino 14-a darbuotojų už „labai gerą darbą“.
Be to, pažeidžiant teisės aktus darbuotojams ilgiau nei vienerius metus buvo mokamos priemokos už tų pačių papildomų darbų vykdymą ir įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, taip pat ir už tiesioginių funkcijų, numatytų pareigybės aprašyme, atlikimą.
„Ne visiškai sutinkame su tokiomis išvadomis, nes priedus skyrėme vadovaudamiesi įstatymais. Kitas dalykas, kad po KKSD reorganizacijos etatų skaičius sumažėjo, o papildomų funkcijų padaugėjo. Darbo krūvis KKSD darbuotojams yra neadekvatus, reikia išeiginėmis dienomis dirbti“, – paklaustas apie dosniai seikėjamas išmokas, dėstė K. Rimšelis.
Klaustukai – ir dėl olimpiečių premijų
Abejonių sukėlė ne tik priedai darbuotojams, bet ir sportininkams bei jų pagalbininkams paskirtos premijos.
VK išvadose teigiama, kad praėjusiais metais KKSD skyrė 42,8 tūkst. litų premijas už laimėjimus Londono olimpinėse žaidynėse asmenims, kurių atitinkamos pareigos nebuvo įrašytos į Lietuvos olimpinės rinktinės sąrašą.
Pavyzdžiui, Žilvinas Ovsiukas apdovanotas ne tik 30 tūkst. litų premija kaip plaukimo komandos vyriausiasis treneris, bet ir 10 tūkst. litų kaip olimpiečio Giedriaus Titenio treneris. Tuo tarpu rinktinės sąraše Ž. Ovsiukas figūravo tik kaip plaukikų vyriausiasis treneris.
Atitinkamai 4 tūkst. litų premija atiteko baidarių ir kanojų irklavimo atstovui Egidijui Balčiūnui kaip olimpinio vicečempiono Jevgenijaus Šuklino treniruočių partneriui, nors olimpinės rinktinės sąraše E. Balčiūnas buvo patvirtintas tik kaip sportininkas.
Kabliukų auditoriai rado ir nagrinėdami sutartis, kuriomis KKSD įvairioms sporto organizacijoms leido neatlygintinai naudotis administracinėmis patalpomis departamento pastate Vilniuje, Žemaitės gatvėje.
VK atkreipė dėmesį, kad patalpos nebuvo perduotos teisės aktuose numatytais būdais, KKSD leido naudotis didesnėmis arba mažesnėmis negu numatyta Vyriausybės nutarime patalpomis ir nekontroliavo, kad patalpų naudotojai apdraustų naudojamą turtą. Be to, departamentas suteikė teisę administracinėmis patalpomis neatlygintinai naudotis 11-ai organizacijų, nenumatytų Vyriausybės nutarime.
Valstybės kontrolieriai taip pat turėjo pastabų dėl KKSRF lėšų skirstymo ir panaudojimo. Jų nuomone, 796,2 tūkst. litų buvo skirti projektams, neatitinkantiems Administravimo taisyklėse nustatytų reikalavimų, fondo tarybos nariai nenusišalindavo spręsdami klausimus, dėl kurių kilo interesų konflikto tikimybė, o KKSRF lėšas administruojantis KKSD, iš fondo finansuodamas savo paties projektus, negalėjo užtikrinti tinkamos jų kontrolės.
