„Kaunui yra didžiulė garbė turėti tokias sportininkes, iškovojusias puikią pergalę ir vėl pakylėjusias rankinį į aukštumas. Dėkoju treneriams, kurie sugeba uždegti jaunimą siekti aukščiausių tikslų. Tik du kolektyvai šiemet sugebėjo Kaunui pelnyti aukso medalius ir abi ekipos yra tie, kurių pavadinimuose skamba „Žalgirio“ vardas. Tai - vyrai krepšininkai ir moterys rankininkės“, - sportininkes sveikinimo kalboje sakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Po mero kalbėjęs Kauno apskrities rankinio federacijos prezidentas Bronius Girdzijauskas pažymėjo, kad po praėjusio sezono, kur žalgirietės iškovojo sidabro medalius, šįkart nepaleido iš savo rankų sėkmės paukštės ir Kaunui po 31-erių metų pertraukos sugrąžino šalies stipriausios ekipos titulą.

Prezidentas prisimindamas rankininkių praeities pasiekimus akcentavo vieną detalę.

„1982 m. Lietuvos moterų rankinio čempionate, devynios tuometinio Kauno „Žalgirio“ komandos žaidėjos Stasė Astrauskienė, Genutė Garšvinskaitė (Kindurienė), Janina Cikaitė(Gedvilienė), Rita Jasikevičienė, Galina Konovalova (Fomina), Nemira Kontautaitė, Marytė Garšvinskaitė (Vansavičienė), Virginija Šimaitytė (Milcevičienė) ir Zita Pašakinskaitė (Darulienė), treneris Feliksas Gedvilas, kurios rungtyniavo SSSR čempionate ir jame užėmė penktą vietą, šalies čempionate atstovavo savo klubo rėmėjų arba tada madinga buvo sakyti šefų stovyklai, tai Kauno dujotiekio organizacijai ir ta komanda vadinosi Kauno „Žydroji liepsnelė“ (kitos žalgirietės atstovavo kitiemss Kauno klubams). Ir tų metų Lietuvos čempionių gretose buvo žmogus, manau, tiesiogiai susietas su šių dienų „ACME-Žalgiris“ komanda, tai Zita Pašakinskaitė (Darulienė).

Dabartinėje Lietuvos čempionių komandoje žaidžia Justina Darulytė, garsios rankininkės dukra, kuri po 31-rių metų pratęsė mamos čempionišką tradiciją ir kartu su žalgiriečių komanda iškovojo šalies čempionate aukso medalius. Jos mama Zita Darulienė dukart yra iškovojusi Lietuvos čempionės vardą, be to triskart tapo sidabro medalininke ir keturis kartus laimėjo bronzos medalius ir keliskart buvo SSSR čempionato prizininke, atstovaudama „Žalgirį“. Tai yra gražus pavyzdys Justinai ir visai „Žalgirio“ komandai sekti ankstesnių bendraklubių pėdomis, juolab turint tokius puikius pagalbininkus ir rėmėjus.

Be to, noriu priminti, kad „ACME-Žalgiris“ šį sezoną Lietuvos čempionate sužaidė 35 rungtynes ir iškovojo 34 pergales bei pasiekė savotišką rekordą, kur patyrė tik vienintelį pralaimėjimą bei pelnė daugiausiai iš visų komandų 1407 įvarčius, praleisdamos į savo vartus mažiausiai 939 įvarčius. Jos dar iškovojo Lietuvos rankinio taurę, dalyvavo Baltijos lygos varžybose ir Europos Iššūkio taurės turnyre, kur pasirodė pagal savo galimybes, pelnydamos Baltijos turnyre bronzos medalius, o kontinentiniame turnyre patyrė pralaimėjimą prieš pajėgią Čekijos „Banik“ ekipą, kuri gegužės 5 dieną tapo Europos Iššūkio taurės laimėtoja.

Kauno apskrities rankinio federacijos vardu nuoširdžiai sveikinu „ACME-Žalgiris“ kolektyvą su puikiu sezonu ir su sugrąžintu Kaunui, rankinio lopšiui, stipriausios šalies komandos vardu ir linkiu tolimesnio produktyvaus darbo, dar ne kartą apginant šalies čempionių vardus, o taip pat garsinant Kauną bei „Žalgirio“ vardą ir Lietuvą už jos ribų, įvairiuose tarptautiniuose turnyruose“,- sakė Bronius Girdzijauskas.

„Mūsų komanda labai didžiuojasi, kad būtent mes po trijų dešimtmečių sugrąžinome šalies čempionių titulą į Kauną - Lietuvos rankinio lopšį. 1931 m. rugsėjo 27 d. Žaliakalnyje pirmąjį rankinio kamuolį išmetė prezidento Antano Smetonos žmona ir taip prasidėjo pirmosios moterų rankinio rungtynės. O 1955-aisiais Kaune buvo pakloti pirmieji taip vadinamo didžiojo rankinio pamatai, vėliau peraugę į šiuolaikinį, septynetukų rankinį.

1982 m. „Žydroji liepsnelė" paskutinį kartą laimėjo Lietuvos čempionatą. Kitos pergalės teko laukti 31 metus. Todėl mums šis laimėjimas suteikė ypatingą džiaugsmą. Tačiau šiais pasiekimais neketiname apsiriboti, žinome savo silpnąsias vietas ir toliau treniruodamiesi bandysime jas šalinti. Todėl po pergalės dar neatostogaujame ir toliau treniruojamės iki kitos savaitės pabaigos, kad susirinkę po poilsio rugpjūčio pradžioje būtume kuo geresnėje kondicijoje“, - sakė komandos vyr.treneris, profesorius Antanas Skarbalius.

Pasak A. Skarbaliaus tik sutelktomis visų grandžių pastangomis pavyko pasiekti ką šiandieną turime. “Pirmiausia dėkoju merginoms už jų triūsą treniruotėse ir ryžtą aikštelėje varžybų metu, miesto savivaldybei, kurios ženkli finansinė parama suteikė platesnes galimybes rungtyniauti EHF taurės ir Baltijos lygos turnyruose ir tai leido labiau atsiskleisti komandos žaidėjoms. Ypatingai svarbi rėmėjų pagalba, kurie stabiliai mus rėmė net sunkiausiu krizės laiku ir tai pagaliau mūsų klubui leido palaipsniui subręsti bei tvirtai atsistoti ant kojų“, - pažymėjo vyr. treneris A. Skarbalius.

Pagerbtuvių metu Kauno savivaldybės padėkas ir gėles įteikė meras Andrius Kupčinkas bei vicemeras Stanislovas Buškevičius, o Kauno apskrities rankinio federacijos gėlės iš prezidento Broniaus Girdzijausko rankų atiteko 2013 m.Lietuvos moterų rankinio lygos čempionėms: Gabijai Vidūnaitei (kapitonei),Neringai Palionytei, Audingai Kniubaitei, Dovilei Ilčiukaitei, Vitai Urbonaitei, Ligitai Kašelionytei, Viktorijai Markulevičiūtei,Vytautei Lideikaitei, Elitai Marijai Barkanovaitei, Gintarei Lydekaitei, Justinai Balzarevičiūtei, Justinai Darulytei, Ritai Oksaitei, Amandai Jasiulevičiūtei, Simonai Kazlauskaitei, Martynai Vaitkutei, Gretai Mameniškytei, Viltei Lubytei.

Taip pat - vyr. treneriui, profesoriui Antanui Skarbaliui, trenerei Aurikai Celiešienei, gydytojui Mindaugui Šilkui, klubo prezidentui Juliui Būdai, klubo finansininkei Ramutei Mickienei ir rėmėjams.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)