„Visos varžovės – labai stiprios. Danijos rankininkės – apskritai vienos iš pasaulio favoričių, Ukraina taip pat žaidė paskutinio čempionato finaliniame etape. Austrės irgi yra pasiekusios aukštą lygį. Lietuvės šioje grupėje nėra favoritės akistatoje nė su viena komanda.
Bet iš kitos pusės, tai nėra blogai. Mes turime kilti iš duobės, o rungtynės su tokio lygio komandomis tam padės“, – komentavo burtus Lietuvos rankinio federacijos (LRF) prezidentas Edis Urbanavičius.
Iki šiol Lietuvos moterų rinktinė neturi trenerio. O neturi todėl, kad federacijai paskelbus net ne vieną, o du konkursus šiam postui užimti, norinčių neatsirado...
„Kažkodėl niekas iš tų trenerių, kurie čia dirba, nepanoro pasisiūlyti. Dabar turime užduotį patys surasti trenerį. Žadame plėsti paieškų geografiją ir ieškoti trenerio ne tik Lietuvoje, o ir užsienyje“, – kalbėjo LRF vadovas.
Jis pirmiausia tikisi sulaukti ne užsieniečių, bet užsienio lietuvių pagalbos: „Yra lietuvių, kurie dirba užsienyje. Pirmiausia kalbėtumėmės su jais. Buvo pokalbių ir su užsieniečiais. Aišku, jie kalbėjo apie sąlygas. Bet tikimės atrasti tokį žmogų, kuris sutiktų treniruoti rinktinę be didelių federacijos įsipareigojimų. Nes ne paslaptis, kad su lėšomis turime problemų. Ir didelių. Tokios štai aktualijos mūsų moterų rankinio. Sudėtingi jo reikalai“.
Pernai Lietuvos dėl moterų rinktinės kilo ne vienas skandalas. LRF nepakako lėšų nupirkti rankininkėms lėktuvo bilietų į Italiją ir į rungtynes toje šalyje joms teko važiuoti autobusu, kaip ir į Lenkiją bei Baltarusiją.
Daugelis stipriausių šalies rankininkų teigė nenorinčios žaisti Lietuvos rinktinėje dėl federacijos požiūrio į šią komandą.
LRF iš tiesų gyvena ne geriausius laikus. Federacija yra įgrimzdusi į skolas.
Antradienį turėjo vykti LRF ataskaitinė rinkiminė konferencija. Bet neįvyko, nes nesusirinko kvorumas. „Dabar vykdomajame nuspręsime tikslią datą. Konferencija turėtų įvykti birželio pabaigoje,“ – kalbėjo E. Urbanavičius.
