„Specialių tyrimų nėra daryta, ir iš tikrųjų sunku pasakyti, kokio masto yra problemos, bet pavienių faktų jau buvo fiksuota. Remiantis tarptautinės rungtynių stebėjimo agentūros „Sportradar“ pateikta informacija, Lietuva patenka į šalių, kuriose užfiksuota daugiausiai įtarimų dėl išankstinių susitarimų sukėlusių sporto varžybų, dešimtuką“, – „Transparency International“ Lietuvos skyriaus ir „Žinių radijo“ laidai „Skaidrumo linija“ sakė Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovas Klemensas Rimšelis.

Pasak Krepšinio profesinės sąjungos vadovo Mykolo Krivcovo, kartais sportininkai dalyvauja susitarimuose, nes tai – vienintelis būdas užsidirbti pinigų.

„Didžiausia problema kyla, jeigu sportininkas neturi kitos išeities kaip užsidirbti pinigų. O užsidirba tik iš lažybų ar stengiasi iš jų užsidirbti, nes tikrai girdėtas ne vienas atvėjis, kai komandos vadovas ar treneriai sako: jeigu jūs norite pasiimti atlyginimą, kurio negavote pusę metų, tai galite nueiti į lažybų punktą, pralaimėti rungtynes ir pasiimti tuos pinigus“, – sakė M. Krivcovas.

Dėl nesąžiningų susitarimų ar žaidėjų dalyvavimo lažybose nuostolių patiria ir lažybų kontoros.

„Nukenčiame išmokėdami laimėjimus, kurie pelnyti nesąžiningai. Kadangi Lietuvos rinka nėra didelė ir visi pinigų srautai yra pastebimi, pasverdami riziką neleidžiame daug pastatyti, todėl tos sumos nėra kosminės, bet kalbame apie šešiaženkles sumas“, – teigė vienos šalies lažybų bendrovės vykdomasis direktorius Vytautas Kačerauskas.

Pasak kalbintų viešojo sektoriaus atstovų, būtina kontoliuoti ir mažinti tokius susitarimus, nes jie padeda plauti nelegaliai iš narkotikų ar kontrabandos uždirbtus pinigus.

„Reikia suprasti, kad esant legalioms lažyboms įgyjamas mechanizmas pinigų plovimui. Jeigu lažybos yra legalios, egzistuoja susitarimai dėl varžybų rezultatų, nes tada grynieji pinigai gauti iš nelegalių veiklų ir prekybos žmonėmis, narkotikais arba kontrabanda nukreipiami žaidėjams, teisėjams, treneriams papirkti. Tada statymai lažybų kontorose yra kaip ir legalūs, nors sukčiai ir žino, kokie bus rezultatai. Čia ir yra esmė“, – aiškino K. Rimšelis.

KKSD siūlo keisti Azartinių lošimų įstatymą bei įvesti slaptus sportininkų pokalbių pasiklausymus.

„Mes nenuleidžiame rankų, nes turime tartis su Vidaus reikalų ministerija ir policija, kad būtų taikomos operatyvinės veiklos priemonės, pasiklausymai, turiu omeny, kad būtų sankcionuojama tokios priemonės, nes kitokiu atveju įrodyti, kad rezultatas buvo sutartas, yra labai sunku“, – sakė KKSD vadovas.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Kęstutis Vagneris teigė nežinantis nė vieno Lietuvoje tyrimo, po kurio būtų nuteistas sportininkas ir suformuota teisminė praktika. Viena iš priežasčių – Baudžiamajame kodekse nėra apibrėžta korupcija sporte.

„Baudžiamajame kodekse dar nėra įvesta tam tikras specialius straipsnis už manipuliavimą varžybose. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, JAV, net ir Rusijoje yra atskira sudėtis baudžiamuosiuose kodeksuose, kuri įvertina nusikalstamas veikas. Lietuvoje galima kalbėti tik apie tam tikrą priartėjimą prie sukčiavimo arba kyšininkavimo, tačiau tai irgi nėra praktiškai išbandytas reikalas, ir manyčiau, kad Lietuvai reikia apsispręsti, ką daryti: įvesti tam tikrą specialią sudėtį, skirtą įvertinti šią veiką, arba tobulinti jau esamus Baudžiamojo kodekso straipsnius“, – svarstė prokuroras.