Pasaulį išmaišė skersai ir išilgai

Pastaraisiais metais į nuokalnę riedėjusi Lietuvos ledo ritulio rinktinė pluša su nauju įkarščiu.

Jo lietuviams įkvėpė ne tik po užsitęsusios rekonstrukcijos pagaliau atidaryti šalies ledo ritulio sostinės – Elektrėnų – ledo rūmai, kuriuose komanda ruošiasi sekmadienį prasidėsiančiam pasaulio čempionato I diviziono B grupės turnyrui.


--
Žaidėjams susitelkti padėjo ir pirmą kartą prie Lietuvos rinktinės vairo stojęs treneris iš Vakarų Europos, išsyk pridėjęs komandos kasdienybei naujų spalvų.

„Ar galima su treneriu pakalbėti nelaukiant treniruotės pabaigos? Juokaujate. Aš pats nedrįstu su juo pasisveikinti, kol nenulipo nuo ledo“, – DELFI žurnalistams apsilankius komandos pratybose ir paprašius trenerio interviu, šyptelėjo rinktinės vadybininkas Vaidas Budrauskas.

Praėjusį rugsėjį nauju Lietuvos nacionalinės komandos strategu tapusio B. Haake profesionalumo stoka neapkaltinsi. Pakanka žvilgtelėti į specialisto dosjė, kurios įrašai sudaro ne vieną margą puslapį.

Daugiau nei dešimtmetį jis dirbo Vokietijos aukščiausios ledo ritulio lygos (DEL) klubuose ir kartą tapo čempionu. Penkerius metus B. Haake treniravo Italijos komandas ir dusyk laimėjo šios šalies auksą. Tiek pat laiko vokietis ėjo savo tėvynės rinktinės vadybininko pareigas, maža to, darbuodamasis Norvegijos, JAV ir Kanados nacionalinių komandų personale dalyvavo net šešeriose olimpinėse žaidynėse.

Tačiau ir tai dar ne viskas. Dirbdamas Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) vystymo programoje, B. Haake keliavo į tokias šalis kaip Ispanija, Australija, Naujoji Zelandija ar Pietų Afrikos Respublika. Ledo ritulio atstovams egzotika dvelkiančiuose kraštuose vokietis darydavo viską: nuo nacionalinių rinktinių treniravimo iki vaikų ledo ritulio vystymo.

Savomis rankomis lipdyti ištisą ledo ritulio piramidę B. Haake nusiteikęs ir Lietuvoje.

Leido žaidėjams pamiršti pernykštę gėdą

Atvykti į Lietuvą trenerį iš Vokietijos prieš metus pakvietė tuometis Lietuvos ledo ritulio federacijos (LLRF) prezidentas Petras Nausėda.

Lietuviai dairėsi žmogaus, galinčio ne tik sėkmingai vadovauti rinktinei, bet ir iškuopti skandalų suneštą purvą.

Dvejus metus rinktinę treniravęs rusas Sergejus Borisovas po praėjusių planetos pirmenybių pasitraukė su trenksmu, apkaltinęs komandą lėbavimu baruose varžybų metu.

Nors žaidėjai neliko skolingi treneriui, kuriam prikišo kompetencijos stygių, tąkart užtraukta gėda nuvertė visą LLRF vadovybę.

Dabar rinktinės atstovai nori kuo greičiau išbalinti visas dėmes ir pradėti nuo švaraus lapo, kurio rašymas patikėtas B. Haakei. Su šiuo treneriu LLRF susitarė dėl vienerių metų bendradarbiavimo, kurį norėtų pratęsti ir ilgesniam laikui.

Regis, energingam ir, nepaisant solidaus amžiaus, jaunatviškam Vokietijos specialistui pavyko išsklaidyti negatyvias emocijas, kadangi žaidėjai apie trintį komandos viduje daugiau nebekalba. Tik palankiais žodžiais jie atsiliepia ir apie patį trenerį.

„Dabar mumis pasitikima kur kas labiau nei anksčiau. Treneriai iš Rytų Europos savo santykius su žaidėjais grindžia visiškai kitokiais principais. Man asmeniškai labiau patinka taip, kaip yra dabar. Treneris, kaip tikras vokietis, į viską žiūri pragmatiškai, sudėlioja svarbiausius akcentus, o toliau jau mums patiems savo galva reikia iš gautos informacijos padaryti išvadas“, – pasakojo komandos veteranas 36-erių Šarūnas Kuliešius, žaisiantis jau 18-ame savo pasaulio čempionate.

„Iš karto pajautėme skirtumą tarp Rytų ir Vakarų mentalitetų. Tikrai nenoriu pasakyti, kad Rytuose niekas nemoka dirbti – mums tiesiog reikėjo naujo vėjo, kurio ir atnešė vokietis. Kiekvienas žaidėjas rado bendrą kalbą su šiuo treneriu tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Manau, jis tikrai yra autoritetas visiems žaidėjams“, – įspūdžiais dalinosi rinktinės gynėjas P. Nausėda.

Pinigų iš lietuvių neima net už skrydžių bilietus

Dar didesnę žaidėjų pagarbą B. Haake užsitarnavo ne tik sutikęs dirbti visuomeniniais pagrindais, bet ir pats finansiškai prisidėjęs prie rinktinės poreikių.

Su komanda vokietis buvo ne tik tris savaites trukusio pasirengimo pasaulio čempionatui metu. Ryšį su rinktinės kandidatais B. Haake nuolat palaikė telefonu ar internetu, o kai kuriuos netgi aplankė jų klubuose. Pavyzdžiui, tolimajame Kazachstane žaidžiančius brolius Tadą ir Donatą Kumeliauskus bei Arnoldą Bosą, pas kuriuos treneris skrido už savo pinigus.

„Tai kažkokia fantastika. Mes, žaidėjai, kartais patys savęs klausiame, ar taip gali būti“, – prisipažino P. Nausėda.

Atsisakęs darbo elitinėje gimtinės DEL lygoje, B. Haake dabar visą savo dėmesį skiria Lietuvos ledo ritulio reikalams, kurie vien rinktine neapsiriboja.

Vaikų talentas įpučia vilties

Vaikų trenerių konsultacijos, vasaros stovyklos jaunimui, pagalba žaidėjams ieškant užsienio klubų – tokie planai sukasi B. Haake galvoje. Patyręs ledo ritulio „pionierius“ jau apkeliavo visą Lietuvą, norėdamas iš arti susipažinti su čionykšte situacija.

„Buvau Klaipėdoje, Šiauliuose, Rokiškyje ir kitur. Mačiau visas ledo aikštes, esančias Lietuvoje. Gal jums keista, bet Vokietijoje nėra nei vienos aikštės, veikiančios kiaurus metus. O Lietuvoje tokių – keturios“, – šypsodamasis komplimentą surado specialistas.

Taktiškai jis atsiliepia ir apie Lietuvos ledo ritulio perspektyvas, kurias, tiesa, įžvelgia ne pačioje artimiausioje ateityje.

„Lietuvos ateitis – 12-14 metų vaikai. Labai svarbu jais tinkamai pasirūpinti. Jau dabar jūsų šalyje yra tokio amžiaus talentų, kurie galėtų žaisti Kanadoje, Švedijoje ar Suomijoje. Tačiau yra viena problema: norint, kad iš jų išaugtų naujieji dainiai zubrai, reikalingos gero lygio varžybos, kuriuose jie turi dalyvauti.

Aišku, įmanoma išvykti į užsienį, tačiau tokio amžiaus vaikų negalima išplėšti iš namų. Į Vokietiją porai savaičių buvau išvežęs du dvylikamečius iš Rokiškio, bet jų tėvams tas laikas labai prailgo. Kitaip yra pavyzdžiui, Švedijoje, kur jaunimui niekur važiuoti nereikia, jų mokslai vietoje derinami su sportu“, – samprotavo B. Haake.

Tuo tarpu nacionalinės komandos žaidėjus jis labiausiai giria už entuziazmą, kurio neužgožia lietuviški nepritekliai.

„Beveik visi vaikinai yra mėgėjai, turintys savo darbus arba einantys į mokyklą. Bet jie vis tiek sunkiai dirba, nes aistringai myli ledo ritulį. Būtent aistra, o ne pinigai yra svarbiausia. Man šios aistros taip pat pakanka dirbti pionierišką darbą“, – sakė vokietis.

Lietuvos žaidėjus stumia į Vokietiją

Kokią šviesią bręstančios kartos ateitį Lietuvoje beregėtų B. Haake, sukurti stebuklo su rinktine pirmuoju bandymu jam nepavyko. Lapkritį vykusiame atrankos į Sočio olimpines žaidynes turnyre lietuviai tarp keturių komandų užėmė trečią vietą ir į kitą etapą nepateko.

Nuversti kalnų B. Haake nesitiki ir balandžio 14-20 dienomis Donecke (Ukraina) vyksiančiame pasaulio čempionato I diviziono B grupės turnyre.

Šįkart prieš Lietuvos ekipą stos Ukrainos, Lenkijos, Olandijos, Estijos ir Rumunijos komandos. Treneris neslepia, kad jo auklėtiniams su pastarosiomis dviem rinktinėmis teks konkuruoti dėl išlikimo I divizione. Tuo labiau, jog komandai, neskaitant NHL rungtyniaujančio Dainiaus Zubraus, nepadės net šeši svarbūs ledo ritulininkai: broliai Kumeliauskai ir A. Bosas šiuo metu grumiasi dėl Kazachstano čempionato apdovanojimų, Pijaus Rulevičiaus anapus Atlanto laukia USHL lygos atkrintamos varžybos, Darius Lelėnas neatvyko iš Norvegijos, o Povilas Verenis gydosi traumą.

Prieš šeštadienį laukiančią kelionę į Ukrainą B. Haake pasidalino mintimis ne tik apie būsimas kovas, bet ir Lietuvos ledo ritulininkų lygį, mėginimą atverti jiems vartus į Vokietiją bei ledo ritulio statusą savo tėvynėje.

– Kaip atsidūrėte būtent Lietuvos rinktinėje? – DELFI paklausė vokiečio

– Pernai per pasaulio čempionatą Helsinkyje susitikau su Petru Nausėda ir aptarėme bendradarbiavimo galimybes. Nusprendžiau mesti savo darbą Vokietijos lygoje ir atsidūriau Lietuvoje. Man čia tikrai labai patinka.

– Nenusivylėte Lietuvos žaidėjų meistriškumo lygiu?

– Talentingų ledo ritulininkų Lietuvoje yra. Kai kurie jų praeityje būtų galėję žaisti Vokietijos čempionate, tik dabar jiems jau to nebeleidžia amžius. Kiti žaidėjai, kuriems pasitaikė proga išvykti rungtyniauti į Švediją, Suomiją ar kitas stiprias lygas, tobulėjo sparčiau. Todėl kitais metais mums reikės ieškoti galimybių, kaip išsiųsti jaunus žaidėjus į lygas, kuriose jie galėtų progresuoti. Jei kalbėsime apie tolesnę ateitį, pagrindinį dėmesį reikia skirti 11-12 metų vaikams. Jiems būtina kas mėnesį susirinkti į bendras treniruočių stovyklas ir žaisti kartu, nuolat mėginti jėgas su bendraamžiais iš Latvijos ar Baltarusijos.

– Sakėte, kad jauniems žaidėjams būtina išvykti į pajėgius klubus. Padėsite lietuviams atverti duris į Vokietiją?

– Taip. Vytautas Jagelavičius šį sezoną jau žaidė Berlyno „Preusser“ klube, kitąmet į Vokietiją išvažiuos Andrejus Burakovas. Tiesa, jis žais žemesnėje lygoje. Bandau padėti ir kitiems žaidėjams, bet tai nėra lengva, nes Vokietiją užplūdę slovėnai, čekai, slovakai.

– Ar galėtų, pavyzdžiui, broliai Kumeliauskai žaisti Vokietijos čempionate?

– Sakyčiau, kad tik Tadas. Jis – aukštas, turi gerus fizinius duomenis. O jo brolį Donatą reikėtų patikrinti. Tačiau geriausia būtų jiems abiems laikinai pažaisti žemesnėje lygoje, kad atkreiptų į save trenerių ir žvalgų dėmesį. Bandau jiems padėti ten patekti, jau kalbėjau su kelių komandų atstovais apie tokią galimybę.

– Pasaulio čempionate Lietuvos rinktinei nepadės šeši svarbūs žaidėjai. Kaip tai atsilieps lietuvių žaidimui?

– Ekipoje vis dar yra pakankamai gerų vaikinų. Turime 12 puolėjų ir 8 gynėjus, labai gerus vartininkus, atmosfera komandoje yra puiki, todėl nekantriai laukiame čempionato. Žinoma, turime būti realistai. Šeimininkai ukrainiečiai pasiryžę kilti aukštyn ir tam išleido krūvą pinigų. Lenkus treniruoja keturi specialistai iš Rusijos, o Olandijos rinktinę sustiprins JAV ir Kanadoje žaidžiantys ledo ritulininkai. Taigi, iš esmės konkuruosime tik su estais ir rumunais. Pagrindinis mūsų tikslas – neiškristi į žemesnį divizioną. Jei traumų daugiau nebebus, galime tai padaryti. Juk tam mes sunkiai dirbame. Sunkus darbas – pagrindinis Lietuvos rinktinės bruožas.

– Ar pasirengimo metu nebuvo jokių nesklandumų?

– Ne, nieko. Elektrėnų ledo arena yra ideali, treniruotis čia galime tokiu laiku, kokio tik pageidaujame, inventoriaus pakanka. Be to, maistas čia puikus (šypsosi – DELFI). Taigi, nekyla jokių problemų.

– Kokią poziciją šiuo metu užima ledo ritulys jūsų tėvynėje?

– Žinoma, pirmiausia mes turime futbolą. Tačiau pateiksiu vieną skaičių: pernai Vokietijoje ledo ritulys, vien skaičiuojant DEL lygą, sutraukė 2,6 mln. žiūrovų auditoriją. Neįtikėtina, kokio populiarumo ledo ritulys susilaukia kai kuriuose miestuose. Praėjusį savaitgalį vykusį antros lygos finalą tribūnose stebėjo 10 tūkst. sirgalių. 7 tūkst. žmonių neseniai atėjo pažiūrėti trečios lygos mačo. Taigi, vokiečiams ledo ritulys patinka.

Lietuvos ledo ritulio rinktinės sudėtis (eilės numeris, žaidėjas, pozicija, marškinėlių numeris, amžius, klubas):

1.Kieras MindaugasG333„Slough Jets“ (Anglija)
2.Ališauskas NerijusG422„Liepajas Metalurgs“ (Latvija)
3.Vėželis JustinasG525Energija“ Elektrėnai
4.Katulis ArtūrasG632„Berkut“ (Ukraina)
5.Vyšniauskas TomasG735„Energija“ Elektrėnai
6.Kaminskas AndriusG1333„Raiders“ (Anglija)
7.Kubilius KarolisG2430„Energija“ Elektrėnai
8.Aliukonis RolandasG2532„Energija“ Elektrėnai
9.Nausėda PetrasG2628„Energija“ Elektrėnai
10.Pliskauskas DariusP833„Slough Jets“ (Anglija)
11.Fiščevas AimasP919„Baltika“ (Vilnius)
12.Bendžius AivarasP1020„Energija“ Elektrėnai
13.Kazlauskas DeividasP1126„Energija“ Elektrėnai
14.Visockas AlgimantasP1626„Energija“ Elektrėnai
15.Bogdziulis DanieliusP1719„Ilves“ (Suomija)
16.Židkovas AndrejusP1822„Energija“ Elektrėnai
17.Šlikas MartynasP2136„Energija“ Elektrėnai
18.Kulevičius DovydasP2231„Energija“ Elektrėnai
19.Kuliešius ŠarūnasP2336„Energija“ Elektrėnai
20.Jagelavičius VytautasP2825„Energija“ Elektrėnai
21.Armalis MantasV2920„Mora“ IK (Švedija)
22.Daukševičius NerijusV3030„Energija“ Elektrėnai