Jis - Lietuvos (1974) ir SSRS (1980) nusipelnęs treneris, Lietuvos plaukimo trenerių konkursų laimėtojas ir prizininkas (1972-1989), SSRS plaukimo trenerių konkursų laureatas (1978-1982), „Žalgirio” sporto draugijos garbės narys (nuo 1970).

1957 baigęs LVKKI, velionis pradėjo savo darbinę karjerą: 1957-1966 m. buvo „Spartako”, „Žalgirio” sporto draugijų, Vilniaus vaikų sporto mokyklos direktorius ir plaukimo treneris, 1966-1972 m. – „Žalgirio” sporto draugijos Vilniaus miesto tarybos pirmininkas, 1972-1977 m. - Vilniaus „Žalgirio” sporto draugijos specializuotos plaukimo mokyklos, 1977-1991 m. - Vilniaus ASMM plaukimo vyr. treneris, 1992-1996 m. - Ignalinos r. Gubavo devynmetės mokyklos kūno kultūros mokytojas.

A. J. Štaras išugdė daug didelio meistriškumo plaukikų, kurių pats ryškiausias – Maskvos olimpinis čempionas, triskart Europos čempionas ir buvęs pasaulio rekordininkas Robertas Žulpa.

„Prabėgus dienai po mano gimtadienio, kovo 21 d., treneris pasveikino mane su 53-iu gimtadieniu, pasišnekėjome apie gyvenimą, treneris pasiteiravo, kokia mano sveikata, pakvietė ir šiemet apsilankyti sodyboje. Treneris kalbėjo apie tai, kad jis su žmona gerai gyvena, turi atsargų ir nedejuoja“, - sako R. Žulpa.

Būsimą olimpinį čempioną A. J. Štaras treniravo penkerius metus, matė jo auksinį finišą per Maskvos olimpines žaidynes.

Robertas Žulpa buvo trenerio Algirdo Jono Štaro auklėtinis

„Jis treniravo didelio meistriškumo plaukikus, į jo grupę patekau, būdamas 13 metų. Treneris nebuvo labai griežtas, baseine mums leisdavo ir padūkti. Niekada nebausdavo, neliepdavo už bausmę daryti atsispaudimų ar ką nors panašaus. Turėjo savo treniruočių metodiką, kuri mums tiko - mes gerinome rezultatus“, - prisimena R. Žulpa.

Pasak olimpinio čempiono, A. J. Štaro grupėje treniravosi daug didelio meistriškumo plaukikų, tarptautinės klasės sporto meistrų - Aiškutė Buzelytė, Aida Tučiūtė, Jūratė Gužytė ir kiti. Trenerio ryšių dėka mūsų plaukikai buvo kviečiami į SSRS rinktinės kandidatų treniruočių stovyklas.

„Tačiau paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, mano treneris pasijuto niekam nereikalingas. Tada atsiėmė savo žemes, numojo į viską ir su žmona Gražina išvažiavo gyventi į savo vienkiemį Rokėnuose (Zarasų r.), kur gimė ir augo. Ten, vaizdingoje vietovėje, treneris rado palaimą. Kasmet vasarą aplankydavau savo trenerį. Atvažiuodavo ir buvusių jo kolegų su savo šeimomis ir anūkais iš Maskvos, taip pat Lietuvos. Visą vasarą jie tenai uogaudavo, maudydavosi, o rudenį treneris mėgdavo grybauti. Jį žmonės labai mylėjo“, – kalba R. Žulpa.

A. J. Štaras savo žmonai buvo prasitaręs, kad norėtų, jog kremavus jo kūną, dalis pelenų būtų išbarstyta ir gimtuosiuose Rokėnuose.