Lietuvos irklavimo federacijos generalinė sekretorė Inga Okulevičienė į namus parkeliavo autobusu, kadangi gabeno sportininkų valtis, o čempionate teisėjavęs tarptautinės kategorijos teisėjas vilnietis Edmundas Daukantas sugrįžo kiek anksčiau.
Tikėjo pergale
Tarp sutinkančiųjų – Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilonis, Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) direktoriaus pavaduotojas Einius Petkus ir neseniai LOSC pradėjęs dirbti pasaulio ir Europos baidarių irklavimo čempionas Egidijus Balčiūnas, legendiniai irkluotojai Antanas Bagdonavičius ir Vytautas Briedis, Kauno irklavimo mokyklos, kuriai priklauso D. Vištartaitė, direktorius Arvydas Sapka.
Su gėlėmis rankose buvo ir triskart Europos čempiono treneris Alfonsas Mikšys, kuris nevyko į šį Europos čempionatą ir kovas žiūrėjo per televizorių.
„Prieš išvykstant į čempionatą tikėjau, kad tikrai nugalės mano mokinys. Tačiau maniau, kad Mindaugas varžybas laimės didesniu pranašumu. Jis distancijoje, sakyčiau, padarė vieną taktinę klaidą – per greitai pradėjo irkluoti ir įgijo net 3 sek. persvarą. Tačiau būtent tuo metu prie jo labai sparčiai pradėjo artėti Kroatijos irkluotojas. Bet Mindaugas vis dėl to surado jėgų ir nepasidavė“, - savo mokinio pergalę komentavo A. Mikšys, kuriam netrukus jau sukaks 80 metų ir jis nesitiki dirbti iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių. Prityrusį trenerį kažkas pakeis.
Vietoj jo į Varezę buvo išvykęs Robertas Tamulevičius, kuris taip pat padeda Europos čempionui.
Pagyros
Lietuvos irklavimo prezidentas D. Pavilonis neslėpė susižavėjimo mūsų Europos čempionais.
„Tokio jauno amžiaus irkluotojai kaip Donata Vištartaitė tapti Europos čempione – tikrai neeilinis įvykis. Ši pergalė jai užtikrino sportininkų rentą, o tai jaunai irkluotojai labai svarbu. Po Londono olimpinių žaidynių Mindaugas Griškonis buvo kiek nusivylęs savo rezultatais, todėl dabar jis pasitikėjimą savo jėgomis atstatė, tapdamas Europos čempionu.
Mane labai stebina, kad daug kas nuvertina Europos čempionatą. Buvo labai didelė porinių dviviečių valčių konkurencija, varžėsi du olimpinių žaidynių prizininkai, jėgas bandę kitose valčių klasėse. Ir kitur buvo didelė konkurencija“, - sakė D. Pavilonis, kuris su savo komanda jau pradėjo rengtis kitais metais Trakuose įvyksiančiam pasaulio jaunių čempionatui.
D. Vištartaitė: galvojau, kad nebus taip gerai
Europos čempionė kaunietė D. Vištartaitė praėjusiais metais laimėtą bronzos medalį šiemet iškeitė į auksinį. Tai jos pirmoji pergalė Europos čempionate. „Medalio ir šiemet tikėjausi, tačiau kažkiek sumenkinau savo galimybes ir galvojau, kad nebus taip gerai. Nors po olimpinių žaidynių jautėsi nuovargis, nežinojau, kaip atsigausiu, tačiau per čempionatą distancijoje nebuvo labai sunku“, - kalbėjo D. Vištartaitė.
Sportininkė prisipažino, kad po olimpiados porą savaičių negalėjo savęs priversti treniruotis, Europos čempionatui ji rengėsi nenuosekliai. Tačiau viskas išėjo į gerą. Čempionate nedalyvavo dvi olimpinių žaidynių medalininkės, bet tai nesumenkino kaunietės pergalės.
„Pirmomis dienomis mus šiek tiek gąsdino oras, buvo pakilęs didelis vėjas. Vėliau viskas buvo gerai. Nežinau, ar aš Italijoje labai gerai atrodžiau, ar kitos blogai. Tačiau Rusijos irkluotoja, kurią Londone buvo sunku aplenkti, dabar ji čempionate užėmė tiktai ketvirtą vietą“, - sako Donata.
Šiemet irkluotoja prakalbo, kad naujajame sezone norėtų išbandyti save ir porinių dviviečių valčių klasėje. Dabar kaunietė savo apsisprendimą dar kartą patvirtino, kadangi pagal savo duomenis Donata labiau tiktų irkluoti dvivietę valtį. Kitąmet ji į porinę dvivietę sės gal per Pasaulio taurės varžybas, tačiau nenurašys ir savo mėgstamos vienvietės.
M. Griškonis: mąsčiau, ar verta važiuoti į varžybas
Vilnietis M. Griškonis nesutiko su savo trenerio Alfonso Mikšio nuomone, jog jis distancijoje padarė taktinę klaidą. „Gal tiksliau būtų, kad pasirinkau ne tą ritmą. Varžovai buvo stiprūs, vicečempionu tapęs kroatas per Londono olimpines žaidynes irgi laimėjo sidabro medalį“, - sakė atletas.
Europos čempionas teigė, kad visos pergalės yra pasiekiamos sunkiai, lengvai turbūt nieko neįmanoma pasiekti. „Dar prieš Europos čempionatą mąsčiau, ar verta važiuoti rungtyniauti, nes jau tris mėnesius mane kankina kojos skausmai. Tačiau truputį pailsėjau, koja gavo mažiau krūvio, ir Italijoje buvo viskas gerai“, - kalbėjo M. Griškonis.
Europos čempionas dėkojo krepšininkų masažuotojui Juozui Petkevičiui, kuris su irkluotojais vyko į čempionatą ir labai daug padėjo. „Jo labai didelis indėlis į šį mano aukso medalį. Prieš kiekvieną startą jis mane pastatydavo ant kojų ir su varžovais galėjau lygiaverčiai kovoti. Traumos sportininkus veikia labai psichologiškai, nes bijai rungtyniauti visa jėga ir savęs negali realizuoti. Jeigu Juozukas būtų buvęs su mumis, irkluotojais, ir per Londono olimpines žaidynes, manau, mano rezultatai tikrai būtų geresni“, - sako M. Griškonis.
Savo trečiojo Europos čempiono aukso medalio vilnietis labai nesureikšmina ir teigia, kad pats įspūdingiausias buvo jo pirmasis laimėjimas. Žinoma, jis džiaugiasi, kad Italijoje pavyko gerai pasirodyti, yra patenkintas savo irklavimu. „Sportininkui kartais svarbiau gerai irkluoti nei pasiekti pergalę“, - pabrėžė jis.
M. Griškonis jau baigė šiemetinį sezoną ir, gal būt, kažkur užsienyje stengsis gydyti savo koją. Sportininkas, kurį oro uoste pasitiko širdies draugė. nori pasveikti ir kitais metais per varžybas rungtyniauti maksimaliai.
