Apie artėjantį moterų rankinio sezoną ir komandos pasirengimą jam mintimis dalijosi „ACME-Žalgirio“ vyriausiasis treneris A. Skarbalius.

- Kokie pasikeitimai įvyko komandoje tarpsezoniu?

- Keturios žaidėjos išėjo, keturios atėjo. Skaudžiausia yra Linos Abramauskaitės netektis – ji pasitraukė iš sporto dėl įsisenėjusios traumos. Komandoje nebežais Gailė Krasauskaitė, Simona Pūraitė ir Greta Sipavičiūtė. Tačiau mūsų gretas papildė iš Ispanijos grįžusi antrosios linijos žaidėja Neringa Palionytė, kuri, tikimės, bus lygiavertė pamaina L. Abramauskaitei.

Taip pat pasikvietėme vartininkę Amandą Jasiulevičiūtę, M. Romerio universiteto ketvirtakursę, LSMU studentę Ritą Oksaitę, abi anksčiau žaidė Panevėžyje. O ketvirtoji naujokė – iš septynkovės atėjusi Diana Pranckutė. Ją pastebėjo rankinio treneris Albertas Mazeliauskas. Tai aukšta, tvirto sudėjimo žaidėja, manau, bus naudinga gynyboje. Komandoje toliau rungtyniaus mūsų lyderės – Dovilė Ilčiukaitė, Gabija Vidūnaitė, Audinga Kniubaitė, Vita Urbonaitė, Justina Darulytė.

- Ar neturite šansų daugiau pasistiprinti iki Europos taurės turnyro?

- Beveik ne. Galima būtų pasiskolinti žaidėjų Europos turnyrui, bet klubų vadovai nelabai palaiko tokią idėją ir juos galima suprasti – juk žaidėja gali patirti traumą. Be to, bent keletą kartų reikėtų kartu pasitreniruoti, o tuomet jau sutriktų tos komandos treniruočių procesas. Tačiau šiaip Lietuvos rankiniui ir pačioms žaidėjoms būtų naudinga tokia skolinimo praktika.

- Kaip sekėsi pasirengti sezonui?

- Treniruotis pradėjome rugpjūčio 8 dieną. Po dviejų savaičių treniruočių išvykome į turnyrą Čekijoje. Turnyras mums buvo labai naudingas visomis prasmėmis – dėl žaidybinės praktikos, tarptautinės patirties, ir, svarbiausia, tas žaidimas, kurį mums pavyko parodyti, suteikė rankininkėms pasitikėjimo, kurio labai reikės ir debiutuojant Europos taurės turnyre, ir kovojant dėl aukščiausiųjų vietų Lietuvos čempionate.

Tačiau „Erima“ taurės turnyre Šalčininkėliuose nebuvau patenkintas auklėtinių žaidimu. Žaidimui subrandinti reikia be galo daug pastangų, jį išlaikyti - dar daugiau pastangų. Nerimą kėlė individualūs žaidėjų veiksmai tiek ginantis, tiek puolant. Neapsigynėme nuo varžovių kontratakų ir labai daug klydome greitai puldamos. Neretai per rungtynes neįmesdavome nė vieno įvarčio iš toli. O ir vartininkės gana dažnai neatrėmė tų metimų, kuriuos privalėjo atremti. Tad susimąstyti buvo dėl ko, turnyras atskleidė didžiules komandos žaidimo spragas ir nepakankamą parengtumo lygį. Dabar treniruotėse stengiamės taisyti klaidas.

- Ką manote apie naująjį Lietuvos ir Baltarusijos rankinio lygų projektą?

- Tai yra geras sumanymas. Šioje lygoje žais keturios komandos: idėjos autorius Gardino moterų rankinio klubas, Baltarusijos čempionių Minsko „BNTU BeLAZ“ ekipa, Lietuvos čempionės „Garliavos-SM“ rankininkės ir mes, „ACME-Žalgiris“. Pirmasis turas vyks spalio pabaigoje Garliavoje, o iš viso bus sužaisti keturi turai visuose keturiuose miestuose, tad mums prisidės dar 12 gero lygio rungtynių.

- Kokie bus svarbiausi „ACME-Žalgirio“ žaidimo koziriai?

- Gynyba ir greitos atakos. Nes žaisti pozicinį rankinį neturint galingų antrosios linijos žaidėjų nėra efektyvu. „ACME-Žalgiris“ bando žaisti taip, kaip žaidžia Europos komandos – individualiu meistriškumu paremtą rankinį. Mūsų puolimo strategija – koks kitas veiksmas? Rankininkė turi žaisti taip, kad turėtų alternatyvą bet kokiai situacijai.

- Kokios apskritai tendencijos šiuo metu yra Europos moterų rankinyje?

- Londono olimpiada akivaizdžiai parodė, kas demonstruoja moterų rankinio madas – visas prizines vietas užėmė Europos rinktinės. Taikoma aktyvi, įvairių formų gynyba, o puolime jau reiškiasi individualus meistriškumas – elito komandos turi ryškias lyderes. Kiekvienoje pozicijoje jos turi po tokią žaidėją, kuri gali individualiai pranokti priešininkę. Dar viena tendencija – krašto žaidėjos rungtyniauja atsitraukusios į pačius kampus, o pusiau krašto žaidėjos veržiasi, tada turi padėti gynėja, kamuolys siunčiamas į kraštą ir tuomet jis kaip strėlė sminga į vartus. Tokių žaidėjų meistriškumas, fizinės savybės, sugebėjimas išsilaikyti ore, galingi metimai primena vyrų rankinį – jie taip žaidė dar visai neseniai.

Be to, moterys jau puikiai atakuoja ir iš toli, iš 10 metrų. Pagrindinė strategija – susižaidimas ir patirtis. O komandinio žaidimo laikai jau praėjo. Komandinių veiksmų esmė tokia – aš turiu save pasiūlyti tolimesniems puolimo veiksmams. Puolimo sprendimai ieškomi priklausomi nuo žaidimo situacijos.

- Lietuvoje tokio lygio rankininkių neturime?

- Ne. Anksčiau savo individualiu žaidimu krašte žavėjo Aušrelė Miklušytė-Fridrikas, o antrosios linijos žaidėjų elitui priklausė Sigita Mažeikaitė-Strečen.

- Kokius tikslus komandai kelsite Lietuvos čempionate?

- Padaryti tai, ko nepavyko pavasarį – laimėti šalies čempionių titulą. Taip pat ir apginti LRT taurės laimėtojų titulą. Labai tikiuosi, kad mums pasitarnaus ir tarptautinė patirtis, kurios įgysime Europos taurės turnyre. Tik tokios varžybos leidžia iš tikrųjų tobulėti.

- Kaip manote, kas be jūsų komandos šiemet dar pretenduos į aukščiausius apdovanojimus?

- Manau, visos tos pačios komandos. Tai Garliavos klubas, abi Vilniaus ir Panevėžio ekipos.

- Šį sezoną „ACME-Žalgiris“ rungtyniaus Kauno sporto halėje?

- Taip, mūsų namų arena bus Kauno sporto halė, tačiau dėl jos užimtumo ten žaisti visų rungtynių, ko gero, negalėsime. Tik Europos taurės rungtynes tikrai žaisime sporto halėje. O treniruosimės Veterinarijos akademijoje. Prieš rungtynes stengsimės turėti galimybę pasitreniruoti sporto halėje, nes žaidėjoms reikės įprasti prie tokios erdvės.

„ACME-Žalgiris“ Lietuvos čempionato kovas pradės rugsėjo 29 d. Pirmąsias rungtynes jos žais namuose su Vilniaus „Tauru“.