Jau daugiau nei trejus metus ji atstovauja Sicilijos sporto klubui „asd Gioadventures G.A.M.E.“.
Profesionalios sportininkės karjerą dar tik pradedančiai merginai priklauso trečias rezultatas Lietuvos trišuolio istorijoje – 13,72 m. 2012 metais Jolanta Verseckaitė tapo prekės ženklo „Adidas“ ambasadore ir naujos 2012-ų rudens-žiemos kolekcijos veidu Baltijos šalyse.
- Koks buvo Jūsų kelias į didįjį sportą? Nuo ko viskas prasidėjo?
- Viskas prasidėjo prieš 12 metų, kai dar mokiausi mokykloje. Man pasiūlė dalyvauti tarpmokyklinėse lengvosios atletikos varžybose ir atstovauti mokyklai bėgimo rungtyje. Buvau stipri varžovė, o treneriai manyje turbūt įžvelgė sportininkės potencialą, todėl pasiūlė pradėti lankyti treniruotes ir reguliariai sportuoti. Taip viskas ir prasidėjo, tačiau laikui bėgant daug kas keitėsi.
Sportininkės karjerą pradėjau kaip bėgikė, o dabar esu šuolininkė. Lengvoji atletika turi daug rungčių, reikia laiko, norint atrasti rungtį, kurioje save puikiai realizuotum ir pasiektum geriausių rezultatų. Aš save atradau trišuolyje.
- Kokius savo sportinius pasiekimus išskirtumėte? Kuriais labiausiai didžiuojatės, kurie sunkiausiai pasiekti?
- Visi pasiekimai, nesvarbu didesni jie ar mažesni, reikalauja tiek pat daug darbo ir pastangų. Aš manau, kad didžiausi pasiekimai manęs dar laukia ateityje, todėl dabar kiekvienas naujai pasiektas rezultatas, žymintis progresą, yra pats didžiausias darbo įvertinimas.
- Kokius sau keliate artimiausius tikslus?
- Turėjau tikslą patekti į Londono olimpines žaidynes, bet nepavyko. Tačiau tai mane tik dar labiau motyvuoja stengtis ir užsibrėžti naujus tikslus, kuriuos įgyvendinusi, galėsiu drąsiai pasakyti, kad dabar jau pasiekiau tai, ko tikrai norėjau. Laimėjimai ir pralaimėjimai sporte yra kasdienybė. Todėl negalime nei ilgai džiaugtis dėl laimėjimų, nei liūdėti dėl nesėkmių.
- Kiek laiko skiriate treniruotėms? Ar po intensyvių treniruočių profesionaliems sportininkams, kaip ir mėgėjams, o ypač pradedantiesiems, tenka susidurti su raumenų skausmais? Kaip juos malšinate?
- Paprastai per dieną treniruojuosi du kartus. Kiekviena treniruotė vidutiniškai trunka apie dvi valandas. O raumenų skausmus neišvengiamai tenka iškęsti ir man. Nesu išimtis. Dažniausiai tai būna pasiruošimo sezonui metu, kai didelę treniruočių laiko dalį užima fizinis pasirengimas. Pirtis, baseinas, masažas yra geras poilsis ir puikus atsipalaidavimas po tokių varginančių, intensyvių treniruočių.
- Ar kada galvojote, kuo būtumėte, jei nebūtumėte profesionali sportininkė?
- Mane visuomet žavėjo mada ir viskas kas su ja susiję. Dar paauglystėje norėjau baigti dailės mokyklą ir ateityje savo veiklą sieti su mados industrija, tačiau dėl sporto tam tiesiog pritrūko laiko. Tačiau visuomet stebiu, kaip keičiasi mados tendencijos ir pati stengiuosi atrodyti madingai. Tik man madinga nebūtinai yra tai, ką galima išvysti parduotuvių vitrinose, kaip karščiausias sezono naujienas. Man daug svarbiau yra susikurti savitą ir išskirtinį stilių.
- Profesionalių sportininkų karjera nėra labai ilgos, ar galvojote, kuo užsiimsite jai pasibaigus arba jei netyčia nutiktų taip, kad negalėtumėte sportuoti?
- Mano, kaip profesionalios sportininkės, karjera tik prasidėjo, todėl kol kas tikrai negalvoju apie jos pabaigą, traumas ir nesėkmes. Visos mintys sukasi tik apie rezultatus, o kokie jie bus ir kiek ilgai jie kils aukštyn parodys laikas.
- Kas yra sunkiausia sporte?
- Atsitiesti po pralaimėjimų ir nesėkmių. Sunkiausia, kai atiduoti visas jėgas, o rezultatas toli gražu neatspindi įdėtų visų pastangų. Tuomet atrodo, kad įkritai į tokią gilią duobę, iš kurios niekada neišlipsi. Tačiau įkritę į duobę visuomet pasiekiame dugną, o tuomet reikia gerai atsispirti ir kilti į viršų, todėl visas nesėkmes stengiuosi traktuoti kaip išbandymus siekiant užsibrėžto tikslo.
- O kas labiausiai padeda siekiant gerų rezultatų ir užsibrėžto tikslo?
- Tik tikėjimas savimi ir tuo, ką darai. Trenerio, artimųjų, draugų didelis palaikymas motyvuoja, įkvepia entuziazmo ir skatina nepasiduoti, nenuleisti rankų pusiaukelėje į tikslą. Tikiu, kad kai tikrai ko nors labai trokšti, tai visi aplinkui padeda tau tai įgyvendinti.
- Ar turite kokių nors ritualų, kuriuos atliekate prieš varžybas? Gal į varžybas vežatės kokį talismaną?
- Nesu iš tų žmonių, kurie tiki prietarais ir talismanais, todėl varžyboms ruošiuosi įprastai - be ypatingų ritualų.
- Kokiems sportininkams ir kokioms sporto šakoms simpatizuojate?
- Sportas mano gyvenime užima didelę dalį, todėl tikrai nesu abejinga ir kitoms sporto šakoms. Smagu ne tik palaikyti savo tautiečius, bet ir stebėti, kas vyksta už Lietuvos ribų. Konkrečių sportininkų ar sporto šakų išskirti negalėčiau.
- Ką veikiate laisvalaikiu? Gal užsiimate kokius nors sportu tik savo malonumui?
- Man patinka veikla, kuri daugiau ar mažiau susijusi su sportu, todėl neatsisakau aktyvaus laisvalaikio. Vasarą patinka vandens pramogos, tinklinis, važinėjimas dviračiu. Jei yra galimybė išbandau ir kokią naują sporto šaką. Tačiau ne visuomet galiu sau leisti pramogauti taip, kaip norėčiau. Kaip ir visi sportininkai, turiu saugotis traumų.
- Esate labai graži jauna moteris, kaip saugote grožį, ar juo rūpinatės? Ar sporte grožis padeda? Stengiatės jį kaip nors pabrėžti prieš varžybas?
- Geriausias grožio draugas yra miegas. Džiaugiuosi, kad šiuo periodu, galiu juo lepintis. Veido bruožus paprastai paryškinu minimaliu makiažu. Prieš varžybas taip pat nesigražinu kaip nors kitaip nei kiekvieną dieną. Sporte svarbiausia yra rezultatai, kuriems išvaizda neturi jokios įtakos.
- Prasidedant naujam metų laikui daugelis moterų traukia į parduotuves, norėdamos atnaujinti savo garderobą. Ar egzistuoja mada tarp profesionalių sportininkių?
- Aišku, kad egzistuoja. Tik, kaip ir kasdieniniame gyvenime, taip ir sporte, kiekviena moteris madą supranta skirtingai. Kas vienai gražu – kitai gali būti visiškai nepriimtina. Bet tai ir žavu, nes tik taip atsiskleidžia asmenybės.
- Pagal kokius kriterijus renkatės sportinę aprangą?
- Trišuolis nėra labai švari sporto šaka, kaip, pavyzdžiui, tenisas, nes tenka dažnai pabūti smėlio dėžėje, todėl stengiuosi rinktis praktiškas spalvas. Tačiau ryškesnės spalvos ir jų deriniai pas mane visuomet dominuoja.
- Į ką patartumėte moterims atkreipti dėmesį renkantis sportinę aprangą?
- Visų pirma ji turi būti patogi, nes nuo to priklauso treniruotės efektyvumas. O kadangi sporto prekių ir drabužių asortimentas yra labai platus, tai, manau, kad nesunkiai galima išsirinkti tiek patogų, tiek madingą drabužį.
- Ar skiriasi sportinė apranga treniruočių metu ir per varžybas? Gal prieš svarbias varžybas įsigyjate ką nors naujo?
- Dalyvaujant varžybose kartais mano laisvė būna šiek tiek suvaržyta, nes jei atstovauju Lietuvai, tai startuoju su rinktinės apranga, o jeigu sporto klubui, turiu dėvėti jų aprangą. Treniruočių metu turiu laisvę rengtis taip, kaip man patinka. O jeigu įsigyju ką nors naujo, tai mielai dėviu tiek treniruotėse, tiek varžybose, kuriose nėra nustatyta, kokia apranga turiu dalyvauti.
- Kokius drabužius dėvite paprastai kasdien, kai nesitreniruojate?
- Man patinka stiliaus įvairovė. Nuo patogios laisvalaikio aprangos iki suknelių ir aukštakulnių. Esu tikrai ne išimtis iš kitų moterų – man patinka puoštis ir gražiai atrodyti.
- Ar bendraujate su kitomis sportininkėmis? Ar nesijaučiate konkurencijos, pavydo?
- Žinoma, bendrauju, juk niekas kitas taip tavęs gerai nesupras, kaip profesionalus sportininkas, kuris pats eina tuo pačiu keliu. Santykiai labai šilti ir draugiški. Sporte kaip ir gyvenime, sutinki įvairių žmonių, iš kurių laikui bėgant atsirenki savo draugų ratą.
- Kur Jus dažniausiai gali sutikti gerbėjai?
- Turbūt nesudėtinga būtų atspėti. Vasarą – Vilniaus Vingio parke, o žiemą – lengvosios atletikos manieže.
- Ar moterims profesionale sporte sunkiau nei vyrams? O gal lengviau? Kas tai lemia?
- Bent jau lengvojoje atletikoje tiek vyrams, tiek moterims yra sudarytos vienodos sąlygos. Kadangi tai yra individualus sportas, kiekvienas yra atsakingas pats už save, todėl tikrai negalėčiau pasakyti, kad kuri nors lytis yra pranašesnė.
- Ar nesunku suderinti profesionalios sportininkės ir asmeninį gyvenimą?
- Nėra lengva, nes kelionės, treniruotės atima didelę laiko dalį. Tačiau kai labai nori – viskas įmanoma. Juk ir įprastus darbus dirbantiems žmonėms kartais būna sunku.
- Kaip manote, ar Jūsų ir kitų sportininkių pavyzdys, įkvėps Lietuvos moteris daugiau sportuoti? Ar, Jūsų nuomone, mūsų šalies moterys skiria pakankamai dėmesio sportui? Moterims, kurios ruošiasi pradėti sportuoti, nuo ko patartumėte pradėti?
- Žinoma, labai norėčiau, kad mano pavyzdys įkvėptų kuo daugiau moterų sportuoti. Kai pati treniruojuosi, man labai džiugu matyti drauge sportuojančius mėgėjus. Pastebiu, kad šalyje daugėja tiek moterų, tiek vyrų, kurie atranda sportą ir jis tampa populiariu užsiėmimu Lietuvoje. O kas liečia sportuoti pradėti norinčias moteris, tai patarčiau joms užsibrėžti tikslą, kurio jos sieks. Tuomet yra lengviau save motyvuoti, o ir rezultatai pasiekiami greičiau.
