„Dar šiuo metu negaliu patikėti, kad esu antras žmogus Europoje, - po apdovanojimų ceremonijos iš džiaugsmo sunkiai žodžius rinko R. Stanys. - Emocijų labai daug. Esu tikrai patenkintas. Buvau šuoliams pasiruošęs, manau, ateityje galėsiu pasiekti daugiau“.

R. Stanys šuolių į aukštį finalą pradėjo sėkmingu šuoliu 2,15 m aukštyje, po to turėjo problemų su 2,20 m (įveikė tik trečiu bandymu), o 2,24 m vėl peršoko iš karto. Varžybas 2,28 m aukštyje tęsė 9 šuolininkai. R. Stanys įveikė šį aukštį antru bandymu ir pakartojo asmeninį rekordą. Antru šuoliu jam pakluso ir 2,31 m.

„Kai pradžioje du kartus suklydau buvo baimės, kad gali nepavykti. Tačiau ištraukiau“, - šypsojosi sportininkas. - Tas lietuviškas užsispyrimas ir jėga padėjo. Buvo vis nepalankus vėjas, tai iš vienos pusės, tai iš kitos. Būdavo vis priešinis vėjas. Išbėgdavau ir vis nenubėgdavau, čia dėl per didelio jėgų kiekio. Vėliau prisitaikiau ir viskas susitvarkė“.

Kova dėl aukso su britu Robbie Grabarzu vyko 2,33 m aukštyje. Jo įveikti nepavyko abiems ir pagal nesėkmingų bandymų skaičių čempionu tapo anglas.

„Prieš paskutinį šuolį galvojau, kad jeigu man pavyks būsiu Europos čempionas. Tai pridėjo įtampos. Labai“, - apie savo emocijas pasakojo R. Stanys. - Tačiau ir taip viskas buvo labai gerai, atlikau geriausią sezono rezultatą, geriausią asmeninį rezultatą. Įspūdis, emocijos. Daug jėgų atidaviau, nes pirmą kartą bandžiau įveikti tokius aukščius“.

Helsinkis - laimingas miestas Lietuvos šuolininkams į aukštį. 1971 metais aukso medalį jame laimėjo Kęstutis Šapka, tapęs pirmu Lietuvos lengvaatlečiu - Europos čempionu.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (27)