Vieni irkluotojai jau šiame čempionate demonstravo aukštą formą, kiti, kuriems skėsi prasčiau, žadėjo ją pasiekti žaidynių metu.
Kaip žinome, Londono žaidynėse startuos du Lietuvos irkluotojai. Kanojininkas Jevgenijus Šuklinas ir baidarininkas Egidijus Balčiūnas. tam, kad patektų į olimpines žaidynes, baidarininkams ir kanojininkams teko įveikti labai sunkią atrankos sistemą. Per 2011 metų pasaulio čempionatą reikėjo vienvietėje valtyje patekti į aštuntuką, o dvivietėje - į šešetuką.
Jei į „laimingųjų sąrašą“ nepatenki, turi antrą šansą, kvalifikacinę regatą Poznanėje, kuri vyko šių metų gegužės mėnesį. Tačiau ten teko dar labiau paprakaituoti, į žaidynes pakliuvo pirmi du vienvietininkai bei tik pirma baidarė dvivietė.
J. Šuklinas į žaidynes pateko per praėjusių metų pasaulio čempionatą Segete, kuriame laimėjęs penktą vietą iškovojo Lietuvai pirmą olimpinę licenziją. E. Balčiūnui praėjusio pasaulio čempionato metu nepasisekė prasibrauti į žaidynes, tačiau per olimpinę kvalifikacinę regatą Poznanėje jis finišavo antras ir taip iškovojo olimpinį bilietą.
Lietuvos olimpiečiai šiame čempionate sprendė atskiras užduotis, J. Šuklinas dar tik siekia geros formos, todėl šis čempionatas jam buvo kaip didelė žvalgyba, o taip pat ir startų varžybose rinkimas. Laimėjęs bronzos medalį, jis parodė, kad ir mažai startuodamas sugeba pasiekti optimalią fizinę formą reikalingu metu. Žinoma ją reikės dar labiau kelti, ypač jei jis nori iškovoti olimpinį medalį.
Matematika čia labai paprasta – šiame čempionate dar nestartavo labai stiprus rusas I. Štylis ir ukrainietis J. Čebanas. Todėl Jevgenijui reikės dar nemažai pastangų siekiant užsibrėžto tikslo. Žinant Jevgenijaus sėkmingas medalių „medžioklės“ istorijas, galima prognozuoti, kad jis turi realų šansą papildyti savo apdovanojimų kolekciją.
Tris kartus pasaulio čempionas, 37-erių metų E. Balčiūnas laikėsi kitokios taktikos. Neturėdamas olimpinės licenzijos jis daug irklavo visą žiemą, anksti pavasarį turėjo daug kontrolinių startų bei varžybų. Iki finalo plaukimo kvalifikacinėje regatoje Poznanėje, kuris vyko gegužės viduryje, Egidijus beveik trisdešimt kartų buvo įveikęs 200 metrų distanciją visu pajėgumu.
Tai atėmė daug fizinių bei moralinių jėgų, todėl buvome nusprendę truputėli „nueiti į šoną“ – startuoti tik dvivietėje valtyje. Suaugusio žmogaus kūnui po didelio darbo būtinai reikia truputėlio poilsio. Startuodamas dvivietę Egidijus taip pat turėjo dirbti visa jėga, bet psichologinė atsakomybė komandinėje valtyje yra truputėlį mažesnė nei startuojant vienvietėje valtyje. Taigi, čia situacija tokia: nors ir dvivietės irklavimo intensyvumas didesnis, bet psichologinis spaudimas mažesnis. Nepavykus startui atsakomybę daliniesi perpus su partneriu, o vienvietėje už viską atsakai pats. Vienam nešti atsakomybę visada yra sunkiau.
Dar viena iš priežasčių tai buvo patikrinti labai stipriai progresuojantį Egdijaus porininką bei sparingo partnerį Igną Navakauską. Jaunas vaikinas, kuris prieš du metus net nepateko į Lietuvos čempionato finalą, per šią žiemą taip sustiprėjo, kad šiais metais ne tik tris kartus aplenkė Egidijų per įvairias varžybas, bet ir pradėjo „statyti į vietą“ stipriausius pasaulio sprinterius.
Pasaulio taurės regatoje Maskvoje jis finišavo ketvirtas. Todėl jam buvo pasiūlyta startuoti Zagrebe vienvietėje valtyje. Tai buvo pirmasis jo Europos čempionatas startuojant vienvietėje. Ir jam pavyko visai neblogai. Pasiekęs naują Lietuvos rekordą 34,795 sek., (ankstesnis rekordas buvo pasiektas 2007 metais Gerardmere-Prancūzijoje, priklausė V. Vaičikoniui – 34.840 sek.), jis finišavo šeštas. Iki aukso medalio jam pritrūko 0,364 sek. Taip pat jis pakartojo aukščiausią Lietuvos baidarininko užimtą vietą Europos čempionate, olimpiniame nuotolyje, startuojant vienviete valtimi per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Pirmas blynas pavyko visai neblogai.
200 metrų baidarių dviviečių vyrų nuotolyje varžėsi E. Balčiūno ir I. Navakausko duetas. Pirmą kartą jie į valtį jie susėdo praėjusių metų spalio 4 dieną ir pasirodė tikrai „nekaip“. Ignas irklavo plačiai ir galingai, o Egidijus staigiai ir trumpais yriais. Valtis „nėjo“.
Praradus viltį, kad gali susikurti nauja įgulą, pasiūliau Egidijui atsisėsti į priekį, pabandyti yrininkauti. O tada valtis ėmė ir „pajudėjo“. Čia galima pridurti, kad paskutinius trylika metų Egidijus garsėjo kaip geras dvivietės „darbininkas – variklis“, tai sportininkas kuris sėdi antrame numeryje. Nauja Egidijaus vieta valtyje, bei labai stiprus ir agresyvus Igno „variklis“ suteikė šiai valčiai naujų vilčių.
Po keturių žiemos stovyklų Portugalijoje pasimatė pirmi rezultatai. Kontroliniai startai ir varžybos parodė, kad Egidijaus ir Igno įgula turi potencialo. Deja, laiko pritrūko, kad jie sugebėtų prasibrauti į Londono žaidynes. Rusai bei „žieminis“ Poznanės oras bei per mažas startų skaičius neleido jiems to padaryti. Siekiant išspausti viską iš šios įgulos, buvo startuota ir šiame Europos čempionate.
Vaikinai šiame nuotolyje pasiekę naują Lietuvos rekordą 31,940 sek. (ankstesnis rekordas nuo 2006 metų priklausė A. Duonėlai - E. Balčiūnui 31,958 sek, jis buvo pasiektas Račicoje - Čekija) užėmė ketvirtą vietą. Iki medalio pritrūko vos 0,036 sekundės, iki aukso 0,344 sek. Čia tik lieka pridurti, kad likus 36 minutėm iki šio plaukimo Ignas startavo vienvietės valties finalo plaukime.
Įdomus sutapimas, kad šie sportininkai sportuoti pradėjo Marijampolėje pas trenerį Beną Jankevičių. Egidijus už Igną yra vyresnis 14 metų. Ignas susidomėjo irklavimu tada, kai Egidijus tapo pasaulio čempionu ir atėjo į jo mokyklą į susitikimą su mokiniais „reklamuoti“ savo sporto šakos.
Baidare dviviete 1000 metrų distancijoje startavo Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas. Praėjusiais metais jie 1000 m nuotolyje finišavo šešiolikti. 500 metrų distancijoje pasaulio čempionate Segete laimėjo sidabro medalius. Todėl jiems buvo suteiktos sąlygos treniruotis Portugalijoje, tikintis, kad jie sugebės iškovoti olimpinį kelialapį.
Kvalifikacinės Poznanės regatos finale jiems sekėsi tikrai gerai: daugiau nei 800 metrų jie pirmavo, tačiau vėliau neišlaikė savo pasiūlytos spartos ir finišavo tik šešti. Tai labai paveikė šią įgulą. Per pasaulio taurės etapo varžybas Poznanėje jie finišavo pabaigoje, o kitame etape Maskvoje net nerungtyniavo šiame nuotolyje.
Dabar drąsiai galima sakyti, kad per mažas startų skaičius šiame Europos čempionate jiems leido užimti tik dvyliktą vietą.
Moterys šį kartą atstovavo vilnietė Dovilė Sudeikytė. Padedama sporto klubo „Ave Kayak,“ ji išvyko į šį čempionatą. Jai visai nedaug, apie 0,4 sekundės, trūko iki K-1 200 m B finalo... Tiek lietuvę aplenkė olimpinio ir pasaulio čempiono E. V. Larseno žmona M. Larsen. Galima pridurti, kad ji yra patekusi į Londono olimpines žaidynes. Dovilei lieka palinkėti kantrybės ir stiprybės siekiant sporto aukštumų.
Toliau liko tik „kitokie“ nuotoliai. 500 metrų vyrai. Tarp baidarininkų startavo V. Seja, visuose plaukimuose pirma distancijos dalis jam sekdavosi visai gerai, deja, antra jį nugramzdindavo žemyn.. Jis užėmė 17-ą vietą.
Tarp kanojininkų startavo Jevgenijus Miasniankinas. Jam sekėsi kiek geriau, bet sprinteris yra sprinteris, daugiau nei 250 metrų „ištempti“ negali. Pusfinalio plaukime jis kovosi garbingai ir tik pačioje distancijos pabaigoje jis užleido trečiąją vietą kuri jam būtų garantavusi vietą finale. O iki jo jam pritrūko 0.6 sekundės. Galutinėje įskaitoje jis užėmė 12 vietą.
Vienas pastebėjimas ir bandymas spėti ateitį. Mano manymu 500 metrų distancija miršta. Sprinteriai 500 metrų nesugeba „išvažiuoti“, nesitreniruoja vidutiniam nuotoliui, todėl dalyvavimas šiame nuotolyje atima iš jų labai daug jėgų. O jų labai reikia 200 metrams.
Net menkiausias „beprasmis“ jėgų eikvojimas iš sportininkų atima po kelias šimtąsias sekundės dalis. O jos yra tokios svarbios sprinte.
„Kilometristai“ naudoja 500 metrų nuotolį kaip treniruotę. Todėl į šį nuotolį nežiūri rimtai. Ir išeina tokia situacija: pradžioje „lupa“ sprinteriai, iki 250 metrų žymos jie laimi virš korpuso, bet tada „miršta“. Kai šie taip padaro, „miršta“, atsibunda „kilometristai“ ir sprinteriams „užveža“ kokias 5-6 sekundes. Vienu žodžiu 500 metrų distancija stebėti yra neįdomu. Tai jau ne tas nuotolis koks buvo anksčiau.
Dar liko mūsų superžvaigždės - Tomas Gadeikis ir Raimundas Labuckas. Daugiausia pasiekę ir negavę jokio dėmesio Lietuvos sportininkai. Trys kartus pasaulio čempionai Zagrebe šeštą kartą tapo Europos čempionais! Deja, tai „kitoks“ nuotolis... Niekas jiems stipriai nespaudžia už tai rankos, niekas garsiai nesako padėkos kalbų... Tarptautinė baidarių ir kanojų irklavimo federacija, keisdama olimpinę programą išbraukė C-2 200 metrų nuotolį iš olimpinių žaidynių programos. Kas būtų buvę, jei butų buvę? Įdomus faktas iš Zagrebo: olimpiniame C-2 1000 metrų nuotolyje startavo 10 įgulų, o neolimpiniame C-2 200 m – dvylika.
Apibendrinant, galima pasakyti, kad J. Šuklinas išsaugojo savo vietą tarp pasaulio pajėgiausiųjų. E. Balčiūnas ten sugrįžo, o I. Navakauskas ten įsiveržė. R. Nekriošius su A. Olijniku per daug žiūrėjo vienas į kitą ir nepastebėjo juos lenkiančių.
Šeštadienį Šiauliuose startuoja Lietuvos čempionatas.
