Lietuvos sportinio ėjimo lyderiai sutiko papasakoti apie savo pasirengimą olimpiadai ir varžybas Alytuje.

- Kaip galėtumėte įvertinti savo pasirengimą Londono olimpinėms žaidynėms? Kaip sekasi siekti optimaliausios sportinės formos?

K. Saltanovič: - Pasirengimas Londonui vyksta normaliai, neišskiriu šio ciklo iš kitų ir nedarome nieko ypatingo, bandome ruoštis panašiai, kaip ir prieš tai. Nebandome per daug naujovių ir nekeičiame sistemos. Atsižvelgdama į tai, kad pagal panašią sistemą dirbame jau daug metų ir ji veikia gana gerai, tikiuosi, kad ir šiais metais viskas pavyks. Stengiamės sportinės formos piką pasiekti per svarbiausias sezono varžybas. Šiuo metu pasiruošimas dar tik įpusėjo, nes iki olimpiados dar liko du mėnesiai ir vyksta daugiau bazinis-specifinis pasirengimas.

B. Virbalytė-Dimšienė: - Pasirengimas Londono olimpinėms žaidynėms vyko nuo pat sezono pradžios: pirmąją sportinės formos viršūnę pasiekėme kovo mėnesį, kai tarptautinėse varžybose Šveicarijoje dar kartą įvykdžiau olimpinį A normatyvą. Dabar reikia pasiekti antrąjį piką ir tikimės, kad tai bus būtent Londone.

N. Aidietytė: - Tiesą sakant, šiemet mano įvykdytas A normatyvas ir kelialapis į Londono olimpiadą yra labai netikėtas, nes žiemą daug sirgau ir treniruočių procesas buvo sutrikdytas. Bet vasario mėnesį išvažiavusi į stovyklą Pietų Afrikos Respublikoje neblogai padirbėjau šiltose klimato sąlygose ir A normatyvas man pakluso. Kol kas optimalios formos nesiekiu – stengsiuosi ją pasiekti prieš olimpinį startą.

M. Žiūkas: - Pasiruošimas Londonui vyksta taip, kaip ir buvau numatęs ankstyvą pavasarį. Didesnių trukdžių nebuvo. Ar pavyks pasiekti geriausią formą pačiose žaidynėse, parodys laikas.

- Kokia šiuo metu yra Jūsų sveikatos būklė? Ar ruoštis startams netrukdo traumos?

K. Saltanovič: - Kadangi pavasario sezonas nevyko labai sklandžiai dėl ligų ir traumų, dabar bandau kompensuoti tai, ko nepadariau. Nors pagrindas jau yra, trūksta šiek tiek varžybinio greičio ir specifinio pasirengimo.

B. Virbalytė-Dimšienė: - Džiaugiuosi, kad traumos netrukdo ruoštis svarbiausiam ketverių metų startui, tačiau išlaikyti sportinės formos visada aukštame lygyje neįmanoma, todėl dabar yra ramesnis laikotarpis, nieko neforsuojame ir ramiai rengiamės Londonui.

N. Aidietytė: - Šiuo metu sveikatos būklė yra gera, tačiau šiek tiek kamuoja užpakalinio raumens skausmai, besitęsiantys jau tris mėnesius. Varžybose susikaupiu ir nelabai jaučiu tą skausmą, bet treniruotėse jis vargina.

M. Žiūkas: - Džiugu, kad traumos ar ligos neprivertė daryti neplanuotų ilgesnių pertraukų. Smulkių negalavimų nepavyko išvengti, tačiau jie didesnės įtakos pasiruošimui nepadarė. Šiuo metu sveikata taip pat nesiskundžiu, jei nekreipsime dėmesio į pavasarinę slogą.

- Kaip savo galimybes Londone vertinate Jūs asmeniškai?

K. Saltanovič: - Savo galimybių Londone aš kol kas nesvarstau. Norėčiau varžybų dieną būti žvali, sveika ir gerai nusiteikusi, tada galima kovoti ir dėl aukščiausių vietų. Nemėgstu prognozių ir niekada jų nedarau. Žinoma, slapčia apie daug ką pasvajoju, bet dažniausiai savo svajonėmis nesidalinu, jas palieku sau.

B. Virbalytė-Dimšienė: - Sportiniame ėjime didelių staigmenų nebūna ir čempionai neatsiranda per naktį, todėl savo galimybes Londone vertinu labai realiai: jau dalyvavau dviejuose pasaulio čempionatuose ir juose patekau į trečią dešimtuką, todėl, manau, dvidešimtukas Londone būtų tikrai geras pasiekimas.

N. Aidietytė: - Londono olimpiada man bus pirmoji, todėl nieko nesitikiu – stengsiuosi mėgautis dalyvavimu ir įgyti tokių didelių varžybų patirties.

M. Žiūkas: - Šiuo klausimu esu realistas, žinau savo galimybes, todėl orientuojuosi į asmeninius tikslus. Tai bus antros mano olimpinės žaidynės, todėl norėtųsi pasiekti geresnį rezultatą nei Pekine (Pekino olimpinėse žaidynėse M. Žiūkas užėmė 35-ą vietą, 20 km distanciją įveikęs per 1-ą valandą 25 minutes ir 36 sekundes).

- Artėja varžybos „Alytus 2012“. Kokia svarbą Jums turi šios varžybos ir ko jose tikitės?

K. Saltanovič: - Šios varžybos man svarbios tuo, kad jose norėčiau įvertinti savo sportinę formą, patikrinti savo greičio galimybes bei ištvermės būklę. Mėgstu varžytis Alytuje, tikiuosi šios varžybos mane paskatins tolesniam darbui ir tobulėjimui.

B. Virbalytė-Dimšienė: - Visada malonu dalyvauti varžybose savo gimtajame mieste. Dar maloniau, kai jose laimi. Tačiau svarbiausias šių metų startas yra Londono olimpinės žaidynės, todėl, manau, kad mano ištikimiausi sirgaliai man atleis, jeigu Alytaus varžybose kažkas man nepasiseks. Visos mano mintys apie Londoną.

N. Aidietytė: - Alytaus varžybos bus paskutinis startas prieš olimpini startą. Dar anksti būti geriausios formos, todėl šis startas bus kaip intensyvi ilgesnės distancijos treniruotė.

M. Žiūkas: - Varžybos Alytuje bus paskutinis jėgų išbandymas prieš Londoną, po jų beliks paskutinis pasiruošimo ciklas. Normatyvas į olimpiadą jau yra pasiektas, todėl didelės reikšmės šiuo atžvilgiu varžybos neturi. Tai bus gana aukšto lygio varžybos, turėtų susirinkti daug ėjikų, kurie yra pasiekę labai gerus rezultatus, todėl jiems norėtųsi parodyti, kad Lietuva irgi turi greitų ėjikų.

Jau birželio 1-ą dieną pajėgiausi Lietuvos sportinio ėjimo atstovai kartu su žinomais sportininkais iš užsienio valstybių startuos tradiciniame tarptautiniame sportinio ėjimo festivalyje „Alytus 2012“. Šiais metais varžybos yra gavusios Tarptautinės lengvosios atletikos federacijų asociacijos (IAAF) Iššūkio varžybų ir Pasaulio „Grand Prix“ varžybų statusą.

Varžybos yra skiriamos Tarptautinei vaikų gynimo dienai, jos prasidės 1 km distancijos darželinukų ir pradinukų ėjimu. Be to, festivalio programoje taip pat numatytos Draugystės varžybos tarp Lietuvos ir Slovakijos ėjimo mini centrų.

Savo atstovus į Alytų deleguoja 12 valstybių. Žymiausias ėjikas – 2007 metų pasaulio čempionato bronzos medalininkas Hatem Ghuola iš Tuniso. Šias varžybas galima vadinti tikru Lietuvos čempionatu, čia paaiškės stipriausieji šalies ėjikai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)