Miestu, rengsiančiu olimpines žaidynes, Londonas paskelbtas dar 2005 m. 117-ojoje Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sesijoje Singapūre. Po keturių balsavimo etapų Londono kandidatūra aplenkė kitus pretendentus: Maskvą, Niujorką, Madridą ir Paryžių. Beje, jau vien Londono pergalė dvelkė skandalu: kalbėta, kad valstybės buvo susitarusios remti viena kitos kandidatūrą vien tam, kad pašalintų Paryžių. Tačiau pakankamų tokio susitarimo įrodymų nebuvo rasta, o Paryžius su Londonu konkuravo finaliniame balsavimo etape. Galutinę Londono pergalę, sakoma, nulėmė labai draugiški to meto Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Tony Blairo santykiai su TOK nariais. Beje, T. Blairas buvo vienintelis valstybės vadovas, atvykęs palaikyti savo šalies kandidatūros.
Olimpinis kaimelis – valstybės nuosavybė
Svarstant Londono kandidatūrą rengti olimpines žaidynes, miestas buvo įvertintas puikiai, tačiau per olimpiadai pasirengti skirtus septynerius metus britai nesėdėjo rankų sudėję: įrengta 15 naujų objektų, kuriuose vyks olimpiniai renginiai. Tarp jų: ir lengviausias tokio dydžio pastatas pasaulyje – pagrindinis Olimpinis stadionas, kuriame vyks žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijos, 80 tūkst. kv. m ploto spaudos centras, pagrindinis 17 tūkst. žmonių talpinantis olimpinis kaimelis bei dar du mažesni kaimeliai sportininkams ir aptarnaujančiam personalui. Tiesa, užsimoję surengti puotą krizės metu, britai labai daug dėmesio skyrė taupumui ir racionalumui. Pavyzdžiui, daugiau nei pusė varžybų vyks seniau veikiančiuose stadionuose, arenose ir sporto centruose, pusė naujai statomų erdvių po sporto šventės bus rekonstruotos, pavyzdžiui, bus pašalintos kelios tribūnos, kad erdvės galėtų tapti bendruomenės sporto centrais.
Kita pusė naujai statomų pastatų po varžybų bus išmontuoti, tikintis bent jau atskiras dalis panaudoti kitur. Išmontuota bus ir Olimpinė krepšinio arena, kuri jau dabar laikoma didžiausiu visų laikų laikinu statiniu. Dar daugiau: nepaisant privačių investuotojų siūlymų, nuspręsta daugiau nei 1 mlrd. svarų sterlingų kainavusį olimpinį kaimelį laikyti valstybės nuosavybe, taigi, kai savo kambarius apleis olimpiečiai, į jį bus investuota dar 147 mln. svarų sterlingų ir beveik 3 tūkst. kaimelyje esančių butų bus parduoti rinkos kainomis. Britai mano, kad mokesčių mokėtojų lėšomis sukurtų statinių pardavimas leis panaudotiems pinigams grįžti atgal į biudžetą. Toks pats likimas laukia ir spaudos centro – čia bus parduodamos biuro patalpos.
Londone startuos ir Virgilijus Alekna
Šiais metais, kaip jau įprasta, laukia ir keli sportiniai pakeitimai. Pirmasis – sulygintos dviračių treko vyrų ir moterų rungtys. „Anksčiau buvo trys rungtys moterims ir aštuonios vyrams, tačiau Londone tiek vyrų, tiek moterų laukia po penkias rungtis, − pasakoja Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Olimpinių programų direkcijos direktorius Kazys Steponavičius. – Mums šis pasikeitimas greičiausiai išeis į gera, nes Simona Krupeckaitė galės dalyvauti dviejose rungtyse.“ Tačiau, pasak K. Steponavičiaus, lietuvių laukia nemalonūs pasikeitimai dviviečių kanojų irklavimo rungtyje – anksčiau 200 m siekęs irklavimo atstumas pailgėjo iki kilometro, o dvivietei kanojai palankesni trumpesni atstumai.
Iki šiol neaišku, kaip Londone atrodys Lietuvos rinktinė. „Manėme, kad kelialapius į Londoną gaus visa dviratininkių rinktinė, tačiau pavyko tik Simonai [Krupeckaitei], − pasakoja K. Steponavičius. − Liko dar ne vienas olimpinės atrankos turnyras, konkurencija didžiulė, taigi niekada negali žinoti. Visą rinktinę planuojame tvirtinti birželio pradžioje, tačiau šiandien galiu pasakyti tiek pat, kiek ir prieš kelis mėnesius – rinktinę sudarys 50–60 sportininkų ir krepšinio rinktinė.“ Krepšinio rinktinės ateitis iki šiol taip pat neaiški – liepos 2–8 d. Venesueloje Lietuvos krepšininkai susitiks su Venesuelos ir Nigerijos komandomis. K. Steponavičiaus prognozės optimistiškos: „Turnyre dalyvauja daug stiprių komandų: Rusija, Makedonija, Graikija. Dar neaišku, kuri iš jų bus trečioji lietuvių priešininkė. Tačiau manau, kad vyrų krepšinio rinktinė kelialapius į Londoną iškovos.“
Dar sunkiau prognozuoti galimus medalius, tačiau norintiesiems lažintis su draugais vertėtų atkreipti dėmesį į LTOK paskelbtą pirmąjį olimpinės rinktinės sąrašą. Jame 1–6 vietos prognozuojamos kanojininkui Jevgenijui Šuklinui, buriuotojai Gintarei Scheidt, dviratininkei Simonai Krupeckaitei ir disko metikui Virgilijui Aleknai. Neblogi rezultatai žadami ir penkiolikmetei plaukikei Rūtai Meilutytei.
Pasak K. Steponavičiaus, perspektyviai sportininkei tai bus pirmoji olimpiada, tačiau iš jos tikimasi 9–13 vietos. „Kad ir koks neprognozuojamas sportas būtų, funkcionieriai turi prognozuoti ir planuoti, – vardydamas su didžiausiomis viltimis siejamus Lietuvos sportininkus šypteli olimpinių programų direktorius ir priduria: – Planuojama bent du medalius parsivežti. Gražu juk būtų!“ Londone Lietuvai atstovaus ir pirmasis Lietuvos burlentininkas Juozas Bernotas, taigi verta palaikyti ne tik krepšinio rinktinę.
Kaip ir už kiek galima patekti į olimpiadą?
Norintieji mėgstamus sportininkus palaikyti pačiame Londone bilietus gali įsigyti internetu. Kai bus paskirstytos žiūrovų vietos, bilietai bus asmeniškai atsiųsti paštu. Neradusiems bilietų į norimas varžybas ar įsigijusiems, bet negalintiems vykti nusiminti neverta – jau startavo bilietų perpardavimo sistema, kurioje galima parduoti nebereikalingą bilietą arba pasinaudoti paskutine galimybe pamatyti norimas varžybas.
Olimpinių varžybų bilietų kainos prasideda nuo 20 svarų (apie 83 litus). Už tiek galima, pavyzdžiui, sėdint ne pačiose geriausiose vietose, pamatyti vyrų krepšinio varžybas. Pigiausias bilietas į vyrų krepšinio finalą kainuos 93 svarus (beveik 400 litų), tačiau pamatysite ir apdovanojimų ceremoniją. Neverta pražiopsoti ir olimpinių žaidynių atidarymo – šiais metais ceremoniją, pavadintą „Isles of Wonder“ (liet. „Svajonių salos“), režisavo Danny Boyle’as, filmų „Traukinių žymėjimas“ ir „Lūšnynų milijonierius“ kūrėjas. Pigiausias bilietas atsieis 20 svarų sterlingų, brangiausias – apie 2 tūkst. svarų sterlingų (daugiau nei 8 tūkst. litų). Beje, bilietų internetu įsigyti negalėsite, jei neturite kredito kortelės „Visa“ – olimpinių žaidynių rėmėjai turi savų privilegijų, taigi už bilietus galima mokėti tik šia kortele.
Turint omenyje, kad Londonas laukia rekordinio svečių skaičiaus, tiek būstų, tiek viešbučių nuoma tikrai brangs. Jau dabar sklando gandai, kad olimpiados laukiantys britai „verslauja“ nei kiek ne prasčiau nei lietuviai per Europos krepšinio čempionatą – gyvenamojo ploto nuoma pabrango dvigubai. Kol kas už naktį dviem kukliame Rytų Londono viešbutuke visai netoli Olimpinio parko teks pakloti 300–400 litų, tačiau tikėtina, kad iki žaidynių nebebus nei laisvų kambarių, nei tokių kainų. Kita vertus, sunku būtų rasti lietuvį, neturintį pažįstamų Londone... Itin taupūs sporto fanatikai pasiekti Londoną gali pigių skrydžių bendrovių siūlomais reisais vos už 100 litų, nelabai taupantieji gali rinktis „Lufthansos“ ar SAS skrydžius – Londonas iš tiesų ranka pasiekiamas.
Tokio masto renginys neišvengiamai susijęs su saugumo rizika, bent menkais infrastruktūros nepatogumais ir, greičiausiai, nuolatiniu jausmu, kad esi žuvų statinėje. Tačiau grandiozinė sporto šventė turi ir savotiško žavesio – būtų nepaprasta gyvai išvysti, kaip Lietuvos atletai pelno auksą, o apie apsilankymą 2012-ųjų olimpiados atidarymo ceremonijoje greičiausiai pasakotumėte ne tik draugams ar vaikams, bet ir veikaičiams bei provaikaičiams. Galop, retai kada tokio masto renginys taip paprastai pasiekiamas. Jei vis dėlto nuspręsite olimpines žaidynes stebėti ne bare ir ne ant sofos, daugiau informacijos rasite olimpiadai skirtoje svetainėje london2012.com.
„Londonas 2012“: skaičiai ir faktai
Visa olimpinių žaidynių kaina siekia 20 mlrd. svarų sterlingų (83 mlrd. litų). 64 proc. šios sumos finansuoja centrinė šalies valdžia, 23 proc. – nacionalinė loterija, 13 proc. – Londono merija.
Iš olimpiados tikimasi gauti 10 mlrd. svarų sterlingų pajamų, dar 2 mlrd. britams turėtų „atvežti“ turistai.
361 Londono metro stotelė buvo pervadinta olimpiečių vardais. Tarp jų – ir Arvydo Sabonio stotelė.
Olimpiada išgelbėjo statybų sektorių – Olimpinio parko statybose dirbo 2,8 mln. žmonių. Sakoma, kad nemaža dalis jų – lietuviai ir lenkai.
Kad būtų pastatytas Olimpinis parkas, reikėjo nugriauti per 200 pastatų.
2011 m. pradžioje Iranas išsiuntė oficialų protestą TOK dėl Londono olimpinių žaidynių logotipo. Irano atstovų teigimu, emblemoje esantys skaičius 2012 sąmoningai sudėliotas taip, kad sudarytų žodį Zion (Sionas).
Tikimasi, kad olimpiados atidarymo ceremoniją gyvai ar per televizorių stebės 4 mlrd. Žmonių.
Olimpinių ir parolimpinių žaidynių metu bus išdalyta 4 700 medalių. Kiekvienas medalis svers 375–400 g ir bus 7 mm storio. Vienoje medalio pusėje puikuosis graikų pergalės deivė Nikė, kitoje – Temzės upė ir žaidynių simbolika.
Olimpinį deglą neš maždaug 8 tūkst. žmonių.
Planuota, kad 20 proc. olimpiadai reikalingos energijos bus gaminama ekologišku būdu, tačiau tam Temzės pakrantėse turėtų atsirasti technika, galinti sumažinti renginio saugumą. Taigi, šiuo metu planuojama ekologiškai išgauti tik 9 proc. energijos.
Lietuvai dalyvavimas olimpiadoje atsieis apie 4 mln. litų. Į šią sumą įskaičiuotos ir sportininkų kelionės bei gyvenimo išlaidos.
