Medalį dedikavo medikams

„Apie jokį medalį negalvojau – juk neseniai net nežinojau, ar apskritai dalyvausiu Universiadoje“, – atvirai pareiškė vienintelei konkurentei iš Rusijos Olgai Kurban studentų žaidynėse nusileidusi V. Žemaitytė.

2007 metais daugiakovininkė iš Lietuvos Universiadoje pasirodė dar sėkmingiau ir tapo čempione, tačiau vėliau jos karjera dėl nuolatinių sveikatos problemų ėmė riedėti į apačią.

Achilo sausgyslės skausmai kamavo sportininkę ir Šenženyje, bet net trejus metus daugiakovės varžybose nedalyvavusi 26-erių kaunietė sugebėjo iki pabaigos išlaikyti antrąją poziciją.

„Laiko pasiruošti universiadai turėjai labai mažai – vos du mėnesius. Be gydytojų ir masažuotojų pagalbos tikrai nebūčiau nieko pasiekusi, todėl už medalį esu dėkinga būtent jiems“, – sakė V. Žemaitytė, Kinijoje surinkusi 5958 taškus ir įvykdžiusi olimpinį B normatyvą.

Tiki sugrįžusi ilgam

Pasak universalios lengvaatletės, sunkiausia jai buvo bėgti 800 m distanciją ir mesti ietį. 2007-ų studentų žaidynėse būtent pastarosios rungties sektoriuje V. Žemaitytei trūko kelio kryžminis raištis, todėl sportininkę slėgė baimė, kad skaudi istorija nepasikartotų.

„Šį medalį laimėti buvo daug sunkiau nei tapti universiados čempione. Vis dėlto tie treji gydymosi, reabilitacijos ir sėdėjimo namuose metai nepraėjo be pėdsako. Tačiau dabar įgavau pasitikėjimo savimi ir tikiuosi, kad ateityje viskas bus daug geriau. Mano sportinė forma jau yra pakankamai gera, kad tik traumos daugiau nebekankintų“, – optimizmo nestokojo 2008 metų Pekino olimpinių žaidynių dalyvė ir buvusi Europos jaunimo čempionė.

Tiesa, Kinijoje V. Žemaitytei neteko varžytis su visomis pajėgiausiomis konkurentėmis, kadangi daugelis sportininkių nusprendė praleisti universiadą ir ruoštis šią savaitę Pietų Korėjoje startuosiančiam pasaulio lengvosios atletikos čempionatui. V. Žemaitytė šiose varžybose dalyvauti negalės, nes nebuvo įvykdžiusi pirmenybių normatyvo.

Negalėjo patikėti savo akimis

Airinė Palšytė
Netikėta sėkmė įkvėpė ryžto ne tik pačiai V. Žemaitytei, bet ir jaunesnei jos kolegei A. Palšytei. Prabėgus dienai po sidabrinio daugiakovininkės finišo 19-metė vilnietė taip pat užkėlė koją ant antrojo šuolininkių į aukštį varžybų nugalėtojų pakylos laiptelio.

„Pamačiusi, kaip Viktorija laimėjo apdovanojimą, pagalvojau: velnias, kaip aš norėčiau to medaliuko“, – plačiai šypsodamasi pasakojo A. Palšytė.

Didžiulis noras ir šiek tiek sėkmės – tokį geriausio šuolio savo gyvenime receptą įvardijo sportininkė iš Lietuvos, paskutiniu bandymu įveikusi 196 cm aukštį ir pakartojusi Nelei Žilinskienei priklausantį šalies rekordą, kuris gyvuoja jau 17 metų. Savo asmeninį pasiekimą trenerės Tatjanos Krasauskienės auklėtinė pagerino 4 cm.

„Aš ir dabar netikiu, kad po to šuolio kartelė liko kyboti. Suvoksiu tai gal tik po kokio mėnesio. Jei dabar kas nors paklaustų, koks mano asmeninis rekordas, sakyčiau, kad 192 cm“, – laime tryško lengvaatletė, kuri į 196 cm aukštį iškeltos kartelės iki šiol nebuvo peršokusi net treniruotėse.

Anot jos, studentų žaidynės Šenženyje jai buvo įsimintinos visomis prasmėmis.

„Suskaičiavau, kad universiadoje iš viso atlikau 23 šuolius – dar niekada gyvenime nebuvo tiek kartų šokusi per vienas varžybas. Tam, kad galėtum atlaikyti tokį krūvį, reikia turėti šiek tiek smarvės“, – juokėsi A. Palšytė.

Sportininkės teigimu, jai labai padėjo tautiečių palaikymas – per šuolių į aukštį varžybų finalą už vilnietę sirgo jos geriausios draugės, krepšininkės Sigitos Galdikaitės į stadioną atsivestos Lietuvos studenčių krepšinio rinktinės žaidėjos, kitų sporto šakų atstovai.

Per planetos čempionatą ilsėsis

A. Palšytė neslėpė, kad pagrindinį šio sezono uždavinį ji buvo įgyvendinusi dar prieš mėnesį, kuomet Taline tapo Europos jaunimo (iki 21 metų) pirmenybių vicečempione, tuo tarpu universiados medalis nebuvo planuojamas.

Galimybės pakartoti sidabrinį šuolį pasaulio suaugusiųjų čempionate lietuvė neturės – A. Palšytė jau anksčiau nusprendė nevykti į Pietų Korėją, nors savo kišenėje ir turėjo pirmenybių normatyvą.

„Man būtų šiek tiek per daug startų. Esu jauna, man reikia atsigauti, o tarpas tarp varžybų yra labai mažas. Be to, mano trenerės federacija neveža į pasaulio čempionatą, o be jos tikrai nepasiekčiau tokių rezultatų“, – aiškino šuolininkė į aukštį, dabar visą dėmesį skirsianti trumpam poilsiui prieš artėjančius mokslo metus.

Lina Grinčikaitė
Antradienį kartu su V. Žemaityte ir A. Palšyte į Lietuvą sugrįžo ir sprinterė Lina Grinčikaitė, universiadoje pelniusi bronzą.

Dar du studentų žaidynių sidabriniai prizininkai – sprinteris Rytis Sakalauskas bei disko metikė Zinaida Sendriūtė – iš Kinijos pasuko tiesiai į Pietų Korėją, kur jų laukia planetos pirmenybės.


Iš viso universiadoje Lietuvos atstovai iškovojo 13 medalių – 5 aukso, 5 sidabro ir 3 bronzos.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją