Abejonių dėl kaltės nebeliko

DELFI jau rašė, kad praėjusių metų pabaigoje Ž. Balčiūnaitės ir jos atstovų pateikti pasiaiškinimai dėl antidopingo taisyklių pažeidimų nepadarė įspūdžio nei Tarptautinės lengvosios atletikos asociacijos (IAAF), nei Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) ekspertams.

Maratonininkės reputaciją iš pradžių mėginusi ginti LLAF, išanalizavusi visus surinktus duomenis, galiausiai nusprendė diskvalifikuoti bėgikę ir taip pat skyrė griežtą įspėjimą sportininkės treneriui Romui Sausaičiui.

LLAF drausmės komisijai teko konstatuoti, kad Ž. Balčiūnaitė galėjo vartoti draudžiamus preparatus – sintetinius steroidus.

„Mums rūpi ne tik iškovotas medalis, bet ir garbingos kovos principai. Negalime taikyti dvigubų standartų savo šalies sportininkui. Patikėkite, mes tikrai norėjome kitokios istorijos atomazgos. Deja, esame visiškai tikri, kad komisijos sprendimas yra teisingas“, – sakė LLAF prezidentas Eimantas Skrabulis.

Pasak Lietuvos antidopingo agentūros direktorės Ievos Lukošiūtės-Stanikūnienės, Ž. Balčiūnaitei paskirta bausmė yra standartinė tokio pobūdžio prasižengimų atvejais. Tiesa, sportininkės advokatai su diskvalifikacija nesutinka ir žada kreiptis į Tarptautinį sporto arbitražą (CAS) Lozanoje (Šveicarija) skųsdami LLAF sprendimą.

Dvejų metų diskvalifikacija sugriovė net teorines bėgikės viltis dalyvauti 2012 metų Londono olimpinėse žaidynėse. Ž. Balčiūnaitės bausmės laikas skaičiuojamas nuo praėjusių metų rugsėjo 6 d., kuomet LLAF suspendavo įtarimus dopingo vartojimu užsitraukusią sportininkę, tad lietuvė į didįjį sportą galės sugrįžti tik po žaidynių.

Atėmus praėjusiais metais iškovotą žemyno pirmenybių aukso medalį iš Ž. Balčiūnaitės, Europos čempionės laurai atiteko rusei Nailijai Julamanovai, sidabras – italei Annai Incerti, o netikėtai atsivėrusią paskutinę vietą ant nugalėtojų pakylos užėmė ukrainietė Tatjana Filoniuk.

Primename, kad LLAF praėjusį rudenį laikinai suspendavo Ž. Balčiūnaitę dėl dopingo kontrolieriams abejonių sukėlusio šlapimo mėginio, paimto po pergalingo lietuvės finišo Europos čempionate, tyrimo rezultatų.

Katalonijos sostinėje įsikūrusioje laboratorijoje atlikus mėginio analizę nustatytas leistinas normas viršijantis dviejų hormonų – testosterono ir epitestosterono – santykis.

LLAF veiksmų ėmėsi gavusi IAAF pranešimą apie pradėtą Ž. Balčiūnaitę užgriuvusių įtarimų tyrimą. Lengvaatletė teisinosi, kad hormonų balansas jos organizme galėjo pakisti išgėrus vaistų dėl maratonininkę varžybų metu kamavusių menstruacijų.

„Prieš varžybas jaučiausi labai sunkiai, todėl išgėriau ginekologės man skirtų vaistų – dufastono. Mano rezultatui šis vaistas negalėjo turėti jokios įtakos, geriu jį nuo 2003 m., bet pirmą kartą moteriška liga susirgau per pačias varžybas“, – pakitusį hormonų santykį mėgino paaiškinti Ž. Balčiūnaitė.

Lietuvė tikino, kad dopingo kontrolieriams nepranešė prieš startą vartojusi dufastoną dėl to, jog taip jai esą atsitiko pirmą kartą karjeroje.

Praėjusių metų gruodį posėdžiavusi LLAF drausmės komisija vienbalsiai nutarė netaikyti naujų sankcijų Ž. Balčiūnaitei, konstatavusi, kad trūksta sportininkės kaltės įrodymų. Komisija nusprendė kreiptis į IAAF medicinos ir antidopingo departamentą, pateikti medicininiais tyrimais paremtą Ž. Balčiūnaitės pasiaiškinimą ir laukti IAAF įvertinimo.

Ž. Balčiūnaitės bylą nagrinėjusią LLAF komisiją sudarė federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis, generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva, tarybos nariai Povilas Karoblis, Gediminas Mamkus ir Evaldas Martinka, I. Lukošiūtė-Stanikūnienė, olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas ir Vilniaus sporto medicinos centro gydytoja Diana Baubinienė.

Papildyta 20.06

Ar vartojo sąmoningai – žino tik pati sportininkė

Sprendimą skirti dvejų metų diskvalifikaciją priėmusi LLAF komisija nebuvo vieningos nuomonės.

„Nusprendėme didžiąja balsų dauguma“, – teigė E. Skrabulis, LLAF komisijos atliktą tyrimą pavadinęs vienu sudėtingiausių Lietuvos sporto istorijoje.

Federacijos prezidentas patikino, jog IAAF ar WADA ekspertų balsas nagrinėjant Ž. Balčiūnaitės dopingo bylą buvo tik patariamasis. Esą išsiaiškinus, kad sportininkės pateikti pasiteisinimai neturi pagrindo, ir paneigus laboratorijos klaidos galimybę nebeliko argumentų, galinčių įrodyti Ž. Balčiūnaitės nekaltumą.

„Neradome nei vieno punkto, pagal kurį būtų galima pasakyti, kad sportininkė apkaltinta neteisingai. Komisija, norėdama išsklaidyti visas abejones, pasiūlė Ž. Balčiūnaitei jos šlapimo mėginio likučius dar kartą ištirti kitoje WADA akredituotoje laboratorijoje. Deja, sportininkė šio papildomo tyrimo atsisakė. Net sunku pasakyti, kokie buvo jos argumentai“, – dėstė E. Skrabulis.

Tiesa, LLAF vadovas negalėjo pasakyti, ar Ž. Balčiūnaitė sąmoningai vartojo draudžiamus preparatus.

„Tai žino tik ji pati. Ar netyčia, ar priešininkai pakišo, ar vartota sistemingai – faktas lieka“, – pažymėjo E. Skrabulis.

Pasak I. Lukošiūtės-Stanikūnienės, sintetiniai steroidai padeda auginti raumenų masę, skatina gijimą, stiprina kaulus.

„Konkrečiai maratonininkams jų poveikis nėra įrodytas, bet daroma prielaida, kad atitinkami preparatai gali padidinti raudonųjų kūnelių kiekį kraujyje ir taip pagerinti deguonies pernešimą“, – aiškino Lietuvos antidopingo agentūros direktorė.

Jos teigimu, švelnesnė – vienerių metų diskvalifikacijos – bausmė Ž. Balčiūnaitei neskirta dėl to, jog lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

Paprašytas pakomentuoti R. Sausaičiui pareikštą griežtą įspėjimą, E. Skrabulis aiškino, jog treneris privalo atsakyti už auklėtinės veiksmus.

„Nebūna kiaušinio be vištos. Jei trenerio mokinys baudžiamas už taisyklių pažeidimą, automatiškai turėtų būti baudžiamas ir pats treneris“, – teigė LLAF prezidentas.

R. Sausaičiui skirta sankcija reiškia, jog, dėl dopingo vartojimo įkliuvus dar vienam auklėtiniui, treneriui grėstų diskvalifikacija iki ketverių metų.

Ruošiasi ginčyti sprendimą

LLAF komisijos sprendimą išklausęs Ž. Balčiūnaitės advokatas Aivaras Žilinskas metėsi į kontrataką, skųsdamasis, kad dalis sportininkės atstovų klausimų liko neatsakyti, o bėgikės likimą sprendusioje komisijoje esą nebuvo kompetentingų specialistų.

„Absurdiška teigti, kad Ž. Balčiūnaitė vartojo dopingą. Pateikėme ir 2009, ir 2010 metų jos kraujo tyrimų rezultatus – visi rodikliai yra nepakitę. Matome, kad testosterono vartojimo kurso nėra, o vienkartinis preparato panaudojimas neturi jokio poveikio. Kokia prasmė sportininkei prieš varžybas kažką „valgyti“, jei tai neduos jokio efekto?

Nesutinkame su šiuo komisijos sprendimu. Ar ketiname jį skųsti? Dėl to turės apsispręsti pati Ž. Balčiūnaitė, bet, manau, pagrindo tai daryti tikrai yra“, – tikino A. Žilinskas.

Tuo tarpu LLAF vadovai teisininko pretenzijas vadino nesąmone ir kaltino jį „ieškant sliekų ant asfalto“.

„Formaliai turėjome visą teisę diskvalifikuoti Ž. Balčiūnaitę jau gruodžio 1 d. Bet siekėme labiau įsigilinti į visas aplinkybes - jokiu būdu nenorėjome nubausti nekaltai. O daryti mokslinius tyrimus iki begalybės nėra mūsų prievolė“, – kalbėjo E. Skrabulis.