Praėjusį gruodį į maratonininkės pusę stojusi Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) drausmės komisija – priremta prie sienos. DELFI žiniomis, keturis mėnesius trukęs susirašinėjimas su Tarptautine lengvosios atletikos asociacija (IAAF) ir Pasauline antidopingo agentūra (WADA) lauktų rezultatų lietuviams neatnešė. Tarptautinės organizacijos nekeičia griežtos pozicijos, kad praėjusiose Europos pirmenybėse auksą iškovojusi Ž. Balčiūnaitė – kalta.

Šaltinių teigimu, visi sportininkės ir jos atstovų pateikti argumentai, kuriais tikėtasi įrodyti, jog Ž. Balčiūnaitės šlapimo mėginyje užfiksuoti nukrypimai nuo normos atsirado dėl nemalonaus nesusipratimo, buvo atmesti, paneigta ir laboratorijos klaidos galimybė.

Maža to, LLAF atsiųstuose dokumentuose nurodyta konkreti bausmė, kurią federacija privalo skirti geriausiai šalies maratono bėgikei – dvejų metų diskvalifikacija.

„Dveji metai – standartinė bausmė tokiu atveju. Jei esama švelninančių aplinkybių, diskvalifikacija gali būti sutrumpinama iki vienerių metų, jeigu sunkinančių – ilginama iki ketverių“, – DELFI aiškino Lietuvos antidopingo agentūros direktorė Ieva Lukošiūtė-Stanikūnienė.

Nusprendus diskvalifikuoti Ž. Balčiūnaitę, bausmės laikas būtų skaičiuojamas nuo praėjusių metų spalio 30 d., kuomet LLAF suspendavo įtarimus dopingo vartojimu užsitraukusią sportininkę.

Jei bėgikei išties būtų skirta dvejų metų diskvalifikacija, žlugtų net teorinės Ž. Balčiūnaitės viltys dalyvauti 2012 metų Londono olimpinėse žaidynėse. Iš lengvaatletės būtų atimtas ir Europos čempionės titulas.

Kol nepriimtas galutinis sprendimas, LLAF vadovai Ž. Balčiūnaitei gresiančios diskvalifikacijos nekomentuoja.

Primename, kad LLAF praėjusį rudenį laikinai suspendavo Ž. Balčiūnaitę dėl dopingo kontrolieriams abejonių sukėlusio šlapimo mėginio, paimto po pergalingo lietuvės finišo Europos čempionate, tyrimo rezultatų.

Katalonijos sostinėje įsikūrusioje laboratorijoje atlikus mėginio analizę nustatytas leistinas normas viršijantis dviejų hormonų – testosterono ir epitestosterono – santykis.

LLAF veiksmų ėmėsi gavusi IAAF pranešimą apie pradėtą Ž. Balčiūnaitę užgriuvusių įtarimų tyrimą. Lengvaatletė teisinosi, kad hormonų balansas jos organizme galėjo pakisti išgėrus vaistų dėl maratonininkę varžybų metu kamavusių menstruacijų.

„Prieš varžybas jaučiausi labai sunkiai, todėl išgėriau ginekologės man skirtų vaistų – dufastono. Mano rezultatui šis vaistas negalėjo turėti jokios įtakos, geriu jį nuo 2003 m., bet pirmą kartą moteriška liga susirgau per pačias varžybas“, – pakitusį hormono santykį mėgino paaiškinti Ž. Balčiūnaitė.

Lietuvė tikino, kad dopingo kontrolieriams nepranešė prieš startą vartojusi dufastoną dėl to, jog taip jai esą atsitiko pirmą kartą karjeroje.

Praėjusių metų gruodį posėdžiavusi LLAF drausmės komisija vienbalsiai nutarė netaikyti naujų sankcijų Ž. Balčiūnaitei, konstatavusi, kad trūksta sportininkės kaltės įrodymų. Komisija nusprendė kreiptis į IAAF medicinos ir antidopingo departamentą, pateikti medicininiais tyrimais paremtą Ž. Balčiūnaitės pasiaiškinimą ir laukti IAAF įvertinimo.

Ž. Balčiūnaitės bylą nagrinėjusią LLAF komisiją sudarė federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis, generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva, tarybos nariai Povilas Karoblis, Gediminas Mamkus ir Evaldas Martinka, I. Lukošiūtė-Stanikūnienė, olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas ir Vilniaus sporto medicinos centro gydytoja Diana Baubinienė.