Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) mokymo dalies vedėjas Antanas Baužys detaliai aptarė kiekvienos sporto šakos pasirengimo eigą ir kylančias problemas bei finansinius poreikius. Vienų sporto šakų atranka į Atėnus jau baigta, kitų (dviračių, irklavimo, dziudo) - dar vyksta.

Pasak A.Baužio, nors apskritai didesnių problemų nesama, tam tikrų keblumų turinti dviračių treko rinktinė. Kadangi Lietuvos dviračių federacija laiku nesiėmė priemonių ir mūsų komanda Tarptautinės dviračių federacijos (UCI) nebuvo reitinguota, ji negali pasirinkti ir dalyvauti atitinkamo lygio varžybose.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) sporto direkcijos direktorius Kazys Steponavičius informavo, kad Lietuvai vyrų plento lenktynėse Atėnuose neskirta nė viena vieta. Pagal UCI reitingą Lietuva nepatenka į trisdešimtuką - užima 31-ąją poziciją.

"LTOK Tarptautinei dviračių federacijai pateiks prašymą "laukinei kortai" (pakvietimui - BNS) gauti. Apeliuosime į tai, kad nuo 1992 metų Lietuvos plento dviratininkai dalyvavo visose olimpinėse žaidynėse. Be to, šiemet Lietuvoje pradėjo veikti Tarptautinės federacijos įkurtas techninis dviračių centras",- vilčių gauti nors vieną vietą Lietuvos atstovui olimpiadoje nepraranda K.Steponavičius.

Posėdžio dalyviai buvo informuoti, jog dviratininkė Diana Žiliūtė, atsižvelgdama į savo italų gydytojo rekomendacijas, atsisakė ankstesnių ketinimų ir Atėnuose lenktyniauti treke nebesirengia. Šiuo metu ji ruošiasi tik plento varžyboms.

A.Baužys patikino, kad visų olimpiečių inventoriaus poreikiai išspręsti.

Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiais gydytojas Edmundas Švedas garantavo, jog medicininiais sportininkų poreikiais taip pat pasirūpinta. Olimpiečiai reguliariai tiriami - kartą per mėnesį ar mažiausiai kartą per du - jie apsilanko pas gydytojus.

E.Švedas pasidžiaugė, jog labai puikiai po traumos atsigavo penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis. Didesnių sveikatos problemų, atrodo, kol kas neturi ir kiti Lietuvos olimpiečiai.

Profesorius Juozas Skernevičius teigė, kad dar ne visi treneriai pristato sportininkų rengimo planus, o tai apsunkina mokslininkų darbą. Tik tiksliai žinant, kokius pratimus ir kiek jų treneris skiria, galima moksliškai įvertinti sportininkų rengimo eigą, daryti tolesnes korekcijas.

K.Steponavičius informavo, jog birželio 1-6 dienomis numatytas darbo grupės vizitas į Atėnus. Jo metu tikimasi konkrečiau susipažinti su būsimosiomis treniruočių ir varžybų sąlygomis, tiksliai sužinoti, kur olimpiniame kaimelyje apsigyvens Lietuvos delegacija. Taip pat Lietuvos delegacija susitiks su žaidynių organizacinio komiteto atstovais.

Kaip žinia, šiuo metu olimpinius A ir B normatyvus kartu su Lietuvos krepšinio rinktine jau įvykdė 55 Lietuvos sportininkai.

Be pasirengimo Atėnų olimpinėms žaidynėms, posėdyje buvo kalbėta jau ir apie 2008 metų Pekino (Kinija) olimpines žaidynes. Neseniai iš Pekino sugrįžęs gydytojas Raimondas Greičius informavo, kad olimpinį parką ir olimpinį kaimelį ketinama įkurti kuo arčiau centro, kuris yra gražus ir tvarkingas.

Tačiau atokiau nuo centro - apleisti ir baisiai netvarkingi kvartalai. Pagrindinis olimpinis stadionas turėtų būti 800 000 vietų, t.y. didžiausias per visų olimpinių žaidynių istoriją. Rengiantis Pekino olimpinėms žaidynėms, pasak gydytojo, bus būtina atsižvelgti į specifinius veiksnius: sportininkų lauks smogo problema bei didelis ultravioletinis spinduliavimas, uodai bei specifinė mityba.

LOSC generalinis direktorius Arvydas Gražiūnas sakė, kad, be Pekino olimpinių žaidynių kandidatų, sporto specialistai nuolat akiratyje turi dar apie 150 sportininkų.

KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Algirdas Raslanas akcentavo, kad kalbant apie pasirengimą Pekino olimpinėms žaidynėms reikia daugiau dėmesio skirti moterų sportui. Konkrečiau tokioms sporto šakoms, kur Lietuva turėtų realių galimybių įsitvirtinti, t.y. imtynėms, sunkiajai atletikai, taekvondo bei šiuolaikinei penkiakovei.

Kitas pasirengimo Atėnų olimpinėms žaidynėms posėdis numatytas birželio 10 dieną. Jame dalyvaus atitinkamų miestų ir federacijų atstovai bei treneriai.