„Aš daug noriu padaryti, bet ne visada suspėju. Kodėl susidomėjome bendradarbiavimu su onkologais? Todėl, kad tai gražus žygdarbis šiais sunkiais laikais pagelbėti kitiems kovoje prieš krūties vėžį. Aš, kaip moteris – tai suprantu. Šis žygis siejamas su sveikta. Du tikslus - sportinį ir medicininį sujungėme į vieną bendrą“, – projektą pristatė maratonininkė Ž. Balčiūnaitė.

„Bėgimas su Ž. Balčiūnaite buvo sugalvotas po Europos čempionato Geteborge (2006), kur ji užėmė ketvirtą vietą, o nuo bronzos medalio ją skyrė tik 8 sekundės. Živilė po tų varžybų buvo depresijoje ir žadėjo mesti sportą. Bėgimas, kurį jau rengiame penktus metus, padėjo jai atsitiesti“, - prisiminė Europos čempionės treneris R. Sausaitis.

Renginio programoje – moterų ir vyrų 10 km bėgimas, 900 metrų bėgimo čempionato IV etapas, 4 km 219,5 m bėgimas „Aplenk Ž. Balčiūnaitę“ ir šiaurietiško ėjimo rungtis.

„Živilė nebėgs 10 km nuotolio, bet dalyvaus dešimtkart trumpesnės už maratoną – 4 km 219,5 m – distancijos bėgime. Živilė startuos minute vėliau už visus rungties dalyvius ir bandys juos aplenkti. Kaip bus – parodys finišas“, - intrigą žadėjo R. Sausaitis.

„Dėkoju Živilei už gražią iniciatyvą. Prieš keliolika metų Lietuvoje atlikdavome 1200 operacijų ir tik 80 moterų išsaugodavome krūtį. Dabar po tokio pat skaičiaus operacijų krūtį išsaugome krūtis 700-800 pacienčių. Mūsų gydymo rezultatai pakankami geri. Todėl jei pavyktų per bėgimo metu surinktas lėšas nupirkti aparatą – būtų labai svarbu. Sportas ir sveikata – susiję. Sportuojantis žmogus rečiau serga. Geriau bėgti maratoną, negu sėdėti namuose“, – linkėjo gydytojas V. Ostapenko.

„Kai Atėnų (2004) olimpiadoje užėmiau 14-ą vietą, susidomėjimas bėgimu Lietuvoje smarkiai išaugo. Gal Europos čempionės vardas paskatins dar daugiau žmonių pereiti prie sveiko gyvenimo, sujudins žmones dalyvauti bėgime“, - svarstė sportininkė.

Po Europos čempionate Barselonoje iškovoto aukso medalio, Ž. Balčiūnaitė mintimis vis grįžta į Katalonijos sostinės trasą. Varžovės, leidusios mūsiškei spurtuoti 28-ame kilometre manė, kad lietuvė avantiūristė ir nesugebės viena įveikti 14 km.

„Dar dabar iki pabaigos nesijaučiu čempione. Atrodo, lyg ne su manimi viskas buvo. Po finišo trenerio veido išraiška buvo džiaugsminga, kaip vaiko. Prisimenu apdovanojimo momentą, kai apėmė toks jaudulys, kad norėjosi verkti iš laimės. Ir dabar, kai atostogavau pajūryje, viena moteris priėjo prie manęs ir sakė, kad po mano pergalės skambant Lietuvos himnui, ji atsistojo prie televizoriaus. Aš tai išgirdusi net susigraudinau“, – pasakojo Ž. Balčiūnaitė.

Po savo vardu pavadinto bėgimo Vilniuje Ž. Balčiūnaitė, kuri su Virginijumi Alekna yra vieninteliai Senojo žemyno pirmenybių čempionai, rudenį dar planuoja dalyvauti viename maratone.

„Dar nežinau, kokiame, spalio 31-ą arba lapkričio 7-ą dienomis“, - planus atskleidė bėgikė.