– Kaip praleidai šias kelias dienas iki Vimbldono? Ar specialiai ruošeisi legendiniam turnyrui?
– Ne... Visi turnyrai labai svarbūs ir visiems vienodai ruošiesi. Parskridau pirmadienį vakare. Antradienį buvo lietinga diena buvo, todėl pažaisti neišėjo. Tad buvo tarsi laisva diena – truputį padirbėjome fiziniam pasirengimui, ir tiek. O šiaip buvau namie, nieko ypatingo nenuveikiau, ilsėjausi, visą dieną miegojau. Trečiadienį surengėme dvi fizinio pasirengimo treniruotes, vieną – teniso, o po to važiavome pas Remigijų (trenerį R.Balžeką – aut. past.) į pirtelę.
– Pirtelė padėjo atsipalaiduoti?
– Pirtelė man labai patinka – smagu.
– Jaudulys prieš Vimbldono turnyrą didesnis nei paprastai?
– Ne. Prieš visas varžybas yra jaudulys, bet kad būtų labai didelis – taip nėra. Jaudulys nėra toks piktybinis, kad trukdytų man žaisti. Sužaidus keletą minučių, jis tiesiog automatiškai praeina.
– Paskutinis turnyras Notingeme ir pergalė jame pridėjo daugiau pasitikėjimo savo jėgomis?
– Žinoma. Kurį laiką jau nesame laimėjo turnyro, netgi jau treji metai praėjo po to, kai laimėjau jaunių turnyrą. Visada laimėti turnyrai prideda pasitikėjimo savimi.
– Kokia danga – kieta, gruntas ar žolė tau labiausiai patinka?
– Mano pati mėgstamiausia – kieta danga ir žolė. Mano žaidimas gana greitas, atakuojančio stiliaus ir kamuolys ant šių dangų daug lėčiau atšoka negu ant grunto, be to, mano smūgiai aukštesni.
– Tačiau ant žolės labai daug žaisti neteko?
– 2007-aisiais, berods, trijuose turnyruose ir šįkart (Notingeme - aut. past.).
– Ir visi kartai buvo gana sėkmingi...
– Taip. Kai patinka danga, tai ir žaidimas gerai einasi. Gaila tik, kad žolės sezonas toks trumpas – pusantro mėnesio, ir viskas.
– Prancūzijoje „Didžiojo kirčio“ turnyre iki pagrindinio turnyro pritrūko vieno žingsnio. Aprimus emocijoms, analizavote, ko vis dėlto tąkart pristigo?
– Negaliu sakyti, kad nepasisekė, bet pritrūko dviejų taškų: trečiame sete pirmavau 5:4, po to buvo priešininko padavimas, vieną kamuolį pramušiau, kitą jis labai gerai sužaidė. Aišku, per mačą buvo keletas taktinių klaidelių, bet apskritai tai buvo geras, aukšto lygio mačas, įtampa tvyrojo didžiulė. Šį kartą nepavyko. Stengsimės dar.
– Po Vimbldono turnyro 2007-aisiais, kai dalyvavai jaunių turnyre, sulaukei Roger Federerio pasiūlymo pasitreniruoti drauge. Ar dar palaikai su juo ryšius?
– Nebelabai. R. Federeris nekviečia daugiau treniruotis pas save, jis ir pats turbūt dabar atsipalaidavęs – augina dvynukes dukrytes, todėl ne tiek ir treniruojasi ir ne taip jau rimtai žiūri į visą tenisą. Nebelabai jau turbūt važiuosim treniruotis drauge, nors... ką gali žinoti.
– Ko tikiesi iš šio Vimbldono turnyro?
– Geresnių rezultatų, aišku. Būtų labai gerai, praėjus kvalifikaciją, patekti į pagrindines varžybas ir su kokiu labai geru žaidėju sužaisti kokį gerą mačą – tai būtų tikrai laba smagu. Sportinė forma dabar gera, daug dirbame, stengiamės ir bandysime kuo geriau pasirodyti. Gaila, kad Lietuvoje žolės nėra, bet ruošiamės ir stengsimės, sužaisti kuo geresnius mačus.
– Su kuo norėtum susitikti legendiniuose kortuose?
– Su visom legendom (juokiasi). Žinoma, su tuo pačiu R. Federeriu būtų labai smagu susitikti ir pasikalbėti – jau kuris laikas nesimatėme. Tai didžiausia garbė, kokia tik gali būti žaidėjui – pabendrauti su juo.
– Treneris sakė, kad nereiks ilgai laukti, kol pasibelsi į pagrindinį turnyrą, bet tik Dievas žino kada tai įvyks. Kaip pats manai, kada tai galėtų įvykti?
– Viskas lyg ir einasi geryn, daug treniruojamės, atsirado ir rėmėjų, kurie man padeda. Viskas eina to link. Tikėkimės, tai laiko klausimas.
– Ko prireiks, kad patektum į pagrindinį turnyrą Vimbldone?
– Kuo geresnio žaidimo. Tiksliau – geriausio mano žaidimo, nes žaidėjai kvalifikacijoje bus tikrai stiprūs – užimantys nuo šimtosio vietos reitinge iki dviejų šimtų. Tai ne šiaip koks turnyrėlis, kur galėtų pasisekti tris mačus. Vieną gali pasisekti, bet antrą kartą laimės gali būti maža – turi pats užsidirbti.
– Didelį dėmesį prieš mačą kreipį į varžovo reitingą?
– Nelabai – ne reitingas svarbiausia. Visiems visokių dienų būna: kartais kokia šimtas penkiasdešimtoji pasaulio raketė žaidžia kaip trisdešimtuko lygio žaidėjas, kai gera diena, o kitas atvirkščiai – į 50-tuką patenkantis tenisininkas žaidžia tarsi atbulom rankomis. Todėl į reitingus nereikia kreipti dėmesio.
– Kaip manai, kas laimės Vimbldono turnyrą?
– Sunku pasakyti. Manau, priklauso nuo to, kaip R. Federeris bus susikaupęs. Dabar Rafaelis Nadalis yra ant bangos, pasaulio reitinge po turnyro Paryžiuje užima pirmąją vietą. R. Federeris, kaip sakiau, nebe taip rimtai žiūri į viską. Gali būti, kad ir R. Nadalis.
– Kokie tavo tolesni planai po Vimbldono?
– Gali būti, kad važiuosime į vieną ar du „Challenger“ turnyrus Vokietijoje, bet tai priklausys nuo to, kaip sužaisime Vimbldone.
