"Daugeliu atveju Šiaulius galima rodyti kaip pavyzdį kitiems, tačiau turime pripažinti, kad silpniausia vieta - trenerių kvalifikacija. Šį procesą reikia griežčiau kontroliuoti, tada kartu būtų išspręstos ir kitos problemos, pvz., meistriškumas",- pastebėjo KKSD Sporto skyriaus vedėjas Algimantas Kukšta.

Lietuvos kaimo sporto klubų sąjungos "Nemunas" pirmininkas Kęstutis Levickis pristatė šios draugijos veiklą. "Žemės ūkio mokykloms perėjus Švietimo ministerijos žinion susilpnėjo sporto klubų veikla, kūno kultūros mokymo procesas. Jau kelinti metai tenka įrodinėti sporto klubų naudą",- problemas vardijo K.Levickis. Tačiau jis pasidžiaugė, kad atsiranda nauja graži iniciatyva. Rietave kiekvienoje seniūnijoje įteigta po sporto klubą, o Radviliškyje prie seniūnijų paskirtas etatas sporto metodininkui.

Apie specialiosios olimpiados komiteto veiklą komisijos nariams pasakojo jo prezidentas Saulius Survila. Trečius metus veikiančiai organizacijai, kuri vienija sutrikusio intelekto sportininkus, šiuo metu priklauso 9 specialiosios olimpiados klubai, 15 specialiųjų internatinių mokyklų ir 13 pensionatų - iš viso per 2000 sportininkų. A.Survila pasidžiaugė jų laimėjimais - vasarą Dubline vykusiose pasaulio vasaros specialiosios olimpiados žaidynėse iškovota net 10 medalių. Specialiosios olimpiados komiteto prezidentas pabrėžė, jog kol kas Lietuvoje dar ne iki galo įgyvendintas lygiateisiškumo principas ir sutrikusio intelekto sportininkai dar neturi vienodų teisių.

Pastaruoju metu strateginių klausimų komisijoje nuolat pristatoma federacijų veikla. Šįkart buvo detaliau kalbėta apie irklavimo ir imtynių federacijas. Pasak irklavimo federacijos prezidento Artūro Juknos, pataruoju metu pastebimas didesnis jaunimo susidomėjimas irklavimu, jauniai ir jaunimas tarptautinėse varžybose pasiekia gerų rezultatų. Ypač pasiteisino Trakuose sudaryta irkluotojų grupė.

"Tiktai centralizuotas rengimas, kaip parodė praktika, gali duoti rezultatų. Todėl būtina tokią grupę išlaikyti ir ateityje",- sakė A.Jukna.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 10 irklavimo klubų, turima per 1000 aktyvių sportininkų. Irklavimo federacijos prezidentas informavo, kad Kęstučio Keblio ir Einorio Šiaudvyčio porinė dvivietė jau įvykdė olimpinį normatyvą. Kiti sportininkai tai bandys padaryti ateinančiais metais.

Lietuvos imtynių federacijos generalinis sekretorius Paulius Daumantas, kalbėdamas apie graikų ir romėnų imtynių perspektyvą, pabrėžė, kad šiemet į pasaulio čempionatą spalio pradžioje pirmą kartą išvyks pilnos sudėties Lietuvos komanda, t.y. visų svorio kategorijų atletai. Planuojama, jos planetos pirmenybėse bus iškovota ir pora kelialapių į 2004 metų Atėnų olimpines žaidynes. Tai galėtų padaryti Mindaugas Ežerskis ir Mindaugas Mizgaitis.

"Universalioje sporto arenoje "Sportima" bus įrengta trijų kilimų salė, o dar viena dviejų-trijų kilimų salė bus įkurta ir Žemaitės gatvėje",- apie imtynių sporto šakos plėtojimo perspektyvas informavo KKSD generalinis direktorius Vytas Nėnius.

KKSD Sporto skyriaus vedėjas A.Kukšta pristatė 2004 metais numatomų tarptautinių ir kompleksinių renginių projektą. Šiuo metu jau žinomi 7 tarptautiniai ir 2 kompleksiniai renginiai. Tačiau tik apie tris iš jų raštu informuotas KKSD. "Tai, kad federacijos imasi organizuoti renginius be sporto vadovų ir savivaldybių sutikimo, tebelieka problema",- tvirtino A.Kukšta.

KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas A.Raslanas, kuris yra ir programos "Atėnai 2004"vadovas, trumpai apibendrino testų varžybų Atėnuose rezultatus. "Labai svarbu, kad į Atėnus buvo išvykę ne tik sportininkai, bet ir sporto specialistai - medikai, mokslininkai. Tai buvo galimybė visiems pasisemti vertingos informacijos ir pagal tai koreguoti pasirengimą olimpinėms žaidynėms",- sakė A. Raslanas.