"Tradicinė buriuotojų šventė, prikaustanti visų šio sporto mėgėjų dėmesį, šįmet turėtų būti ypač didelė", - sakė regatą organizuojančios Lietuvos buriuotojų sąjungos generalinis sekretorius Linas Tamkvaitis. Anot jo, didžiausią regatos populiarumą ir sėkmę lemia tai, kad kiekvienais metais ji sugeba atsinaujinti.

L.Tamkvaičio teigimu, prieš porą metų tarpusavyje varžėsi 33, praėjusiais metais - 37, o šiais metais tikimasi rekordinio dalyvių skaičiaus.

Kuršių marių regatoje gali dalyvauti kreiserinės jachtos, kiekvienos jachtos komandą sudaro 4- asmenys. Kuršių marių regatoje tradiciškai tikimasi sulaukti ir jachtų iš Latvijos.

Pirmojo regatos etapo startas bus duotas rugpjūčio pirmojo sekmadienio rytą, o uždarymas įvyks dar po savaitės Klaipėdos jachtklube.

Varžybose dalyvaujančios jachtos turės įveikti penkis etapus. Ilgiausias iš šių etapų bus antrasis: jis prasidės Klaipėdoje, tęsis per Nidą, Ventės ragą, Endružius (Lesnoje), Labguvą (Polessk) ir baigsis Nidoje. Ilgiausias etapas sieks net 90 jūrmylių (apie 167 kilometrus).

L.Tamkvaičio teigimu, bene pats įdomiausias bus trečiasis etapas, skirtas olimpinėms varžyboms: "Šiame etape įguloms teks kaip reikiant išbandyti save. Teks plaukti ir prieš vėją, ir pavėjui. Stipriausių jachtų laukia rimta kova".

Visos jachtos pagal jų parametrus bus suskirstytos į 7 grupes. Nugalėtojai bus skelbiami kiekvienoje grupėje atskirai, tačiau regatos pabaigoje, remiantis bendrais paskaičiavimais, bus paskelbtas absoliutus nugalėtojas. Kiekvienos grupės greičiausios jachtos taps ir Lietuvos kreiserinių jachtų čempionato nugalėtojomis.

Pirmąją jachtų regatą 1954 metais surengė Lietuvos buriavimo federacija, nuo tų metų jachtų lenktynės Kuršių mariose vykdavo su pertraukomis. Po nepriklausomybės atgavimo regatos vyksta kasmet.