Specialistai tvirtina matantys teigiamų poslinkių ir tikintys, kad rankinis gali vėl atgauti turėtas pozicijas. Jie įvardina ir pagrindinius trūkumus.
„Bus rezultatai – populiarumas sugrįš. Norint pasiekti rezultatų reikalingos investicijos. Manau, kad dabar tos problemos sprendžiamos. Atėjus į federaciją tokiems patyrusiems vadybininkams kaip Algimantas Pavilonis reikalai pajudėjo. Dabar eisime tik į priekį, tik aukštyn“, – sako rinktinės treneris M. Astrauskas.
„Didžiausia problema – Vilniuje mes neturime nei vienos standartus atitinkančios rankinio sporto salės, tai ką jau kalbėti apie kitus miestus? Jeigu pradės sportuoti vaikai, jie išaugs ne tik krepšininkais, bet ir kitais sportininkais“, – teigia LRF generalinė sekretorė Jolanta Jankevičienė.
Tradiciniuose Lietuvos rankininkų rengimo centruose – Pasvalyje, Varėnoje, Tauragėje ir kituose – trūksta trenerių, kurie dėl menko atlyginimo ieško kitų pragyvenimo šaltinių.
„Sunku jaunus trenerius pakviesti dirbti į rajonus, mažesnius miestus, nes viską lemia materialinė pusė. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje treneris turi papildomai dirbti su profesine veikla nesusijusį darbą, nes iš trenerio atlyginimo jis tikrai neišgyvens, čia ir yra problema“, – sako sostinėje vaikus treniruojantis Gintaras Paškevičius.
Plačiau apie Lietuvos rankinio problemas – vaizdo reportaže.