Ar šįmet turi ypatingų tikslų Tokijo maratone? – dienraštis L.T. paklausė Ž.Balčiūnaitės.

– Noras toks – bėgti kuo greičiau. Stengsiuosi, bet viskas priklausys nuo oro. Jeigu bus kaip pernai – dvi valandas mus skalbė liūtis, – tuomet nieko gero.

Labiausiai nerimauji dėl lietaus?

– Taip, nes sulyta pradedu šalti ir apie rekordus galiu pamiršti.

Neatmeti galimybės šįmet dar kartą gerinti Lietuvos rekordą (2 val. 25 min. 15 sek.)?

– Gerai būtų nors panašų tokį rezultatą pasiekti. Vis dėlto tik neseniai atsikračiau traumų. Sako, kai labai nori, tai pildosi. Matysime. Nemėgstu iš anksto apie varžybas kalbėti.

Šiame maratone dalyvausi ketvirtą kartą. Jauti vietos žiniasklaidos dėmesį?

– Esu jau senbuvė. Šįmet pakviestos tik šešios užsienietės, tad dėmesio tikrai sulauksiu. Kai 2005 metais atbėgau antra, jau atpažįsta.

Kodėl renkiesi Tokijo, o ne Niujorko maratoną?

– Jie beveik nesiskiria. Gal Niujorko bėgimas garsesnis ir prestižiškesnis, bet lygis vienodas. Tokijyje iš 300 dalyvių apie 100 maratoną įveikia greičiau nei per 3 valandas. Tokiais skaičiais Niujorko bėgimas pasigirti negali. Neatmetu, ateityje gal bus ir Niujorkas.