– Noras toks – bėgti kuo greičiau. Stengsiuosi, bet viskas priklausys nuo oro. Jeigu bus kaip pernai – dvi valandas mus skalbė liūtis, – tuomet nieko gero.
– Labiausiai nerimauji dėl lietaus?
– Taip, nes sulyta pradedu šalti ir apie rekordus galiu pamiršti.
– Neatmeti galimybės šįmet dar kartą gerinti Lietuvos rekordą (2 val. 25 min. 15 sek.)?
– Gerai būtų nors panašų tokį rezultatą pasiekti. Vis dėlto tik neseniai atsikračiau traumų. Sako, kai labai nori, tai pildosi. Matysime. Nemėgstu iš anksto apie varžybas kalbėti.
– Šiame maratone dalyvausi ketvirtą kartą. Jauti vietos žiniasklaidos dėmesį?
– Esu jau senbuvė. Šįmet pakviestos tik šešios užsienietės, tad dėmesio tikrai sulauksiu. Kai 2005 metais atbėgau antra, jau atpažįsta.
– Kodėl renkiesi Tokijo, o ne Niujorko maratoną?
– Jie beveik nesiskiria. Gal Niujorko bėgimas garsesnis ir prestižiškesnis, bet lygis vienodas. Tokijyje iš 300 dalyvių apie 100 maratoną įveikia greičiau nei per 3 valandas. Tokiais skaičiais Niujorko bėgimas pasigirti negali. Neatmetu, ateityje gal bus ir Niujorkas.
