A. Burneikienė pasakojo gaunanti nemažai sportininkų nusiskundimų dėl pažeidžiamų lygių galimybių. Skundžiasi ir vyrai, ir moterys, ir sveikieji, ir neįgalūs sportininkai. „Daugeliu atvejų skundžiamasi dėl to, kad viena sporto šaka lyg ir mažiau vertinama negu kita“, - sakė A. Burneikienė.

Ji atkreipė dėmesį ir į skirtingą sirgalių vertinimą – Vilniuje siautę lenkų futbolo aistruoliai laikomi chuliganais, o lietuviai krepšinio mylėtojai Ispanijoje – didvyriais. A. Burneikienė pastebėjo, kad neaiškūs neįgaliųjų premijavimo kriterijai – premijos nepagrįstos nei įstatymu, nei kokiu nors nutarimu.

A.Salamakinas: sporte lygybės būti negali

Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas socialdemokratas Algimantas Salamakinas teigė, kad kai kurie sportininkų skundai nėra pagrįsti. Pasak jo, tarp sporto šakų taikyti absoliučios lygybės negalima.

„Negalime sulyginti krepšinio, kur tampama čempionais, ir, pavyzdžiui, balandžių sporto. Taip pat negalime išmokėti vienodų premijų Virgilijui Aleknai, kai jis tampa olimpiniu čempionu, ir tokias pat premijas skirti parolimpiečiams arba medalius iškovojusiems akliesiems, kurtiesiems. Čia lygybės negali būti“, - DELFI sakė A. Salamakinas.

Pasak jo, įvairiose sporto šakose skiriasi varžovų skaičius. Kartais neįgaliųjų sporte varžosi tik 4 varžovai. „Tačiau kartais jie reikalauja, kad būtų išmokamos tokios pat premijos“, - stebėjosi parlamentaras. Tokiu atveju, pasak jo, reikėtų gerokai daugiau lėšų ir imtų skųstis sveikieji. Be to, tarp neįgaliųjų medalius laimi apie 50 proc. sportininkų.

Komisijos pirmininkas sakė, kad daugiausia kontrolierei skundžiamasi dėl premijų. Pasitarime kalbėta apie premijų dydžius olimpinių ir neolimpinių šakų atstovams. Jis pakartojo, absoliučios lygybės būti negali, mat yra egzotinių sporto šakų, o įvairūs sportai pritraukia nevienodą gerbėjų skaičių.

Tačiau jis sutiko su kai kurių sportininkų nusiskundimais, kad verslininkai kartais varžybose vyrams įsteigia 10 premijų, o moterims – 5. A. Salamakinas sakė, kad tai - diskriminacija, tačiau verslininkams nieko padaryti negalima - jie turi susiprasti patys.

Moterų krepšinį – į trečiarūšį kanalą

A.Salamakinas atkreipė dėmesį į moterų krepšinio padėtį Lietuvoje. „Jeigu moterys būtų iškovojusios trečią vietą, spausčiau premjerą, kad ir joms būtų išmokėtas milijonas. Antraip būtų pažeidimas“, - sakė pašnekovas. Tačiau pasitarime pastebėta, kad dėl vyrų krepšinio varžybų transliacijų buvo didžiulė konkurencija, o moterų krepšinio varžybos buvo nugrūstos į „trečiaeilį kanalą“.

A.Salamakinas sakė, kad Sporto įstatymas pasipildys straipsniu dėl lygių galimybių, tačiau Lygių galimybių įstatyme, pasak A. Salamakino, reikėtų pataisos, kad absoliučių lygių galimybių sporte negali būti.

„Ar valstybė tiek pajėgi visiems suvienodinti sąlygas? Sportas absoliučiai skirtingas kiekvienoje šakoje, todėl visų 117 Lietuvoje esančių sporto šakų mes negalime lyginti. Yra visiškai aiškūs prioritetai, ir jeigu prioritetas yra skiriamas krepšiniui, kuris formuoja puikiausią Lietuvos įvaizdį, to negali padaryti kitos smulkesnės sporto šakos. Vadinasi, finansavimas, dėmesys ir parama turi būti skirtingi", – yra sakęs Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Algirdas Raslanas.

Premijos – skirtingos

Dar šių metų sausį Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė Vyriausybei rekomendavo keisti neįgalių sportininkų, jų trenerių, gydytojų, masažuotojų ir mokslininkų piniginio skatinimo tvarką, kad būtų išvengta diskriminacijos. To ji ėmėsi išnagrinėjusi neįgalių atletų, kurie tarptautinėse varžybose dažnai užima gerokai aukštesnes vietas nei sveikieji sportininkai, tačiau sulaukia kur kas kuklesnio finansinio paskatinimo, skundą.

Pagal dabar galiojančio Vyriausybės nutarimo nuostatas, neįgalieji sportininkai, kaip ir olimpinių sporto šakų neolimpinėse rungtyse bei neolimpinių sporto šakų varžybose dalyvaujantys atletai už trečiąją vietą pasaulio čempionate gali tikėtis 10 tūkst. Lt, tuo tarpu sveiki atletai už pasaulio čempionato bronzą gauna 30 tūkst. Lt.

Maksimali premija, numatyta už pirmąją vietą parolimpinėse ir kurčiųjų žaidynėse, siekia 60 tūkst. Lt (už antrąją ir trečiąją vietas – atitinkamai 30 tūkst. ir 20 tūkst. Lt).

Pagal dabartinę tvarką, už olimpinį aukso medalį sportininkui skiriama 400 tūkst. Lt, sidabro – 200 tūkst. Lt, bronzos – 150 tūkst. Lt. Už žemesnes vietas pirmajame aštuntuke numatytos 20-80 tūkst. Lt premijos.

Pasaulio čempionu tapęs sportininkas gauna 80 tūkst. Lt, vicečempionu – 50 tūkst. Lt, patekusieji į šešetuką – 10-30 tūkst. Lt. Už aukso medalį Europos čempionate numatyta 40 tūkst. Lt premija, už sidabro ir bronzos – 20 tūkst. ir 15 tūkst. Lt premijos.

Pirmosios vietos kitose varžybose (pasaulio ir pasaulio neįgaliųjų čempionatuose bei žaidynėse, universiadose, pasaulio aviacijos sporto žaidynėse, Europos čempionatuose, specialiosiose olimpiados žaidynėse) „įvertintos" 2-15 tūkst. Lt premijomis.