Užlipdyti skyles „Vilijos“ baseino vamzdyne mokyklos darbuotojams pavyko per keletą dienų. Tačiau Š. Mažutaitis neslepia, kad užtektų nedidelio žemės drebėjimo ir nusenęs pastatas virstų betono krūva. „Kada nors valdžiai jau nebebus kur trauktis ir turės skirti pinigų baseino remontui. Bet nesinori laukti to paskutinio momento ir kokios nors nelaimės. Dar pora metų, ir situacija taps katastrofiška“, – pranašauja mokyklos direktorius.

33 metai „be poilsio“

„Vilija“ – vienas iš trijų Kauno plaukimo mokyklai priklausančių baseinų, pastatytas Vilijampolės mikrorajone dar 1973 metais. Ne ką jaunesnės ir kitos dvi plaukimo bazės – „Šilainiai“ bei „Dainava“. Tiesa, pastarasis baseinas pernai sulaukė kapitalinio remonto, prikėlusio jį naujam gyvenimui.

„Dainava“ buvo tokios avarinės būklės, kad vieną dieną galėjo paprasčiausiai sugriūti. Ten net statybininkai bijojo užeiti, o mes rengėme jaunųjų plaukikų treniruotes“, – prisimena Š. Mažutaitis. Tąkart užteko Kauno mero Arvydo Garbaravičiaus vieno vizito, kad jis savom akimis įsitikintų padėties rimtumu. Po to žaibo greitumu savivaldybėje buvo priimtas sprendimas renovuoti baseiną, skirta pinigų. Senas pastatas buvo nugriautas iki pamatų, o jo vietoje iškilo moderni ir tvarkinga sporto bazė.

Tačiau tai nepalengvino likusių baseinų kasdienybės. „Vilija“ jau 33 metus tarnauja kauniečiams, nesulaukdama didesnės remontininkų pagalbos. Prieš kelis dešimtmečius baseine kurį laiką šeimininkavo statybininkai, 1998 metais mokyklos iniciatyva buvo „sulopytas“ stogas, bet tai neilgam atitolino dieną, kai baseiną neišvengiamai reikės uždaryti.

„Apžiūrėję pastatą ekspertai nusprendė, kad jį reikia kuo skubiau renovuoti. Statinys nebeatitinka saugumo ir higienos reikalavimų. Šiaip taip savomis lėšomis prižiūrime „fasadinę“ baseino dalį – kur reikia, paklijuojame, kur krenta plytos – sumūrijame. Bet vaizdas po baseinu yra kur kas baisesnis. Pikta, kad pinigus, kuriuos susirenkame ir galėtume investuoti į jaunus sportininkus, turime sukišti į seną vamzdį“, – atsidūsta Š. Mažutaitis.

Treniruotės baloje

Ne be pasididžiavimo Š. Mažutaitis vadina Kauną unikaliu miestu planetoje. Daugelį metų sportininkai iš Kauno sudaro šalies plaukimo rinktinės pagrindą. Anot Š. Mažutaičio, jis pasaulyje nežino analogo, kad beveik visi geriausi valstybės plaukikai atstovautų vienam miestui.

Kontrastingai su kauniečių rezultatais atrodo sąlygos, kuriomis jie treniruojasi. „Šita bazė netelpa į jokius rėmus. Prieš keletą metų į Kauną buvo atvykęs garsus JAV plaukimo treneris Miltas Nelmsas. Pamatęs mūsų baseinus jis pasakė: „Nejaugi ir baloje galima išmokti greitai plaukti“? – teigia Š. Mažutaitis, pats praeityje dirbęs plaukimo treneriu.

Kaune šiuo metu veikia 5 baseinai (likę du valdomi LKKA ir Kauno centro sporto mokyklos). Žiūrint visos šalies mastu, tai – didelis skaičius vienam miestui. Tačiau statistika yra menka paguoda Š. Mažutaičiui. „Kaune baseinų daug, bet jie seni, o 50 m baseino nėra apskritai. „Dainavos“ ir LKKA baseinai buvo atnaujinti, tačiau „Šilainių“ ir KCSM baseinų padėtis yra panaši į „Vilijos“ – statiniai labai prastos būklės“, – sako mokyklos direktorius.

Pasak jo, menkos treniruočių sąlygos Kaune užkerta kelią šio miesto sportininkams siekti dar aukštesnių tikslų. „Janušaitis, Gimbutis ar Binevičius yra išimtis, bet išimtys tik pateisina bendrą dėsnį. Tokie talentai atsiranda tik dėl didelio trenerių profesionalumo ir entuziazmo. Turėjome ir daugiau plaukimo atradimų, bet jie puikių rezultatų pasiekdavo tik jaunimo pakopoje, o patekus į suaugusiųjų varžybas jų progresas sustojo. Tolesniam sportininkų tobulėjimui būtinai reikia geresnių bazių“, – aiškina Š. Mažutaitis.

Dirba 15 valandų per parą

V. Janušaitis, Rimvydas Šalčius, Aurimas Dautartas ir kiti Lietuvos rinktinės nariai ar kandidatai sudaro tik nedidelę dalį visų „Vilijos“ baseino lankytojų. Kiti – per tris šimtus Kauno plaukimo mokyklą lankančių vaikų, kitų miesto sporto mokyklų auklėtiniai, kuriems laikas baseine skiriamas nemokamai. Laisvomis valandomis „Vilijoje“ pasportuoti gali Vilijampolės rajono gyventojai, takus nuomojasi firmos ir net kareiviai iš Jėgerių bataliono. Baseino paklausa milžiniška – per mėnesį čia apsilanko apie 4 tūkstančius žmonių, todėl „Vilija“ veikia nuo 6 iki 21 val. kasdien.

„Vilijampolės jaunimas neturi ko veikti, išskyrus futbolą ir plaukimą. Pastaruoju metu plaukimas populiarėja labai sparčiai – tarp tėvų įsivyrauja nuostata, kad jų atžalos turi mokėti plaukti. Tenka norinčius sportuoti rašyti į eilę, nes grupės perpildytos“, – tikina Š. Mažutaitis, kuriam didžiausias baubas – baseino uždarymas. Mokyklos direktoriui nekyla daug abejonių, kur dėtųsi dideliu nusikalstamumu garsėjančios Vilijampolės vaikai, jei neturėtų galimybės lankyti baseiną.

Valstybės požiūris – nesuprantamas

2006 m. Vyriausybei buvo pristatytas Kauno plaukimo mokyklos užsakytas „Vilijos“ baseino renovacijos investicinių studijų projektas, kainavęs 35 tūkstančius litų. Tačiau Ūkio ministerijoje jis palaiminimo nesulaukė.

„Man nesuprantamas toks valdžios požiūris į plaukimą. Juk mokydami vaikus plaukti mes gelbėjame gyvybes. Kaip žmogus turi mokėti skaityti ir rašyti, taip jis privalo mokėti ir plaukti, – skundžiasi Š. Mažutaitis ir priduria, kad jam jau atsibodo gyventi tuščiais pažadais. – Miesto valdžia mus palaiko, bet bijome vėl kreiptis į savivaldybę, kuri vieną baseiną jau sutvarkė. Nesulaukiame jokios aukščiausių valstybės institucijų paramos. Po sėkmingų plaukikų startų Sidnėjaus ir Atėnų olimpinėse žaidynėse Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus kalbėjo, kad plaukikams reikalingas modernus naujas 50 m baseinas. Bet nuo kalbų prie darbų taip ir nebuvo pereita“.

Lietuvos plaukimo federacijos prezidento Evaldo Skyriaus teigimu, baseinų situacija yra tragiška visoje šalyje. „Liūdna. Kalbos apie baseinų problemą girdisi jau nuo Atlantos olimpinių žaidynių – tai yra dešimtmetį. Einame pas valdininkus, šnekame, mušamės, bet reikalai vis tiek stringa. Reikia turėti bent vieną nacionalinę sporto bazę kiekvienoje sporto šakoje, kad geriausi šalies atletai turėtų kur sportuoti. Dabar mūsų plaukimo rinktinė yra priversta važiuoti treniruotis į Ispaniją ir Slovėniją, nes Lietuvoje sąlygos baisios.

Iš mūsų reikalauja gerų rezultatų, Lietuvos plaukikai juos ir pasiekia, bet baseinų statybų klausimai vis tiek atidėliojami. Galbūt reikia olimpinių medalių, kad šalies valdžia išsijudintų“? – kalba E. Skyrius, kuriam pakeisti Vyriausybės požiūrio nepadeda ir užimamos KKSD gen. direktoriaus pavaduotojo pareigos.

Geriausia iliustracija, kaip Lietuvoje sprendžiamos plaukimo problemos, – Girstučio baseino pavyzdys. Didžiausias Kauno baseinas (vienintelis 50 m baseinas mieste) iki šiol stovi apleistas, nors ne vieną kartą buvo bandyta gauti lėšų jam atnaujinti. Plaukimo atstovai pinigų šiam baseinui atstatyti laukė 2006 m., pateikė reikalingus dokumentus ir projektą, tačiau Girstučio finansavimas buvo perkeltas į 2007-2013 metų biudžetinę programą.

„Pekino olimpinės žaidynės jau „nuvažiavo“, svarbiausia, kad sportininkai turėtų normalias sąlygas rengtis Londono žaidynėms. Plaukikams pasirengti pinigų skiriama pakankamai daug. Turime už ką ruoštis, bet neturime kur. Jauni treneriai neturi kur dirbti, o kas treniruos plaukikus, kai išeis senoji specialistų karta“? – tamsią ateitį piešia E. Skyrius.

Optimizmo plaukikams suteikia viltis, kad reikalai į priekį gali pajudėti šiais metais. „Viliuosi, kad galiausiai gausime pinigų Girstučio baseino remontui. Turėtų būti užbaigta Alytaus baseino renovacija, nupirkta filtravimo įranga ir elektronika. Kol kas iš bėdos plaukikai galės treniruotis ten“, – sako E. Skyrius.

Pokyčių laukia ir Š. Mažutaitis – Kauno miesto savivaldybė 2007 m. numatė skirti 200 tūkstančių litų techniniam „Vilijos“ baseino renovavimo projektui parengti.