Kliūtis premijai gauti – per mažai varžovų

Pernai spalį kontrolierę pasiekusiame skunde teigiama, jog dabartinė sportininkų su negalia ir jų trenerių finansavimo praktika yra ydinga bei diskriminuojanti, nes „tiek finansavimas parengiamosiose varžyboms etapuose, tiek valstybės premijos už užimtas prizines ir kitas aukštas vietas yra ženkliai mažesnės už sveikiems sportininkams skiriamas lėšas“.

Pasak skundo autoriaus, akivaizdu, kad sportininkai su negalia atiduoda ne ką mažiau jėgų ir pastangų, garsindami Lietuvos vardą tarptautinėje sporto arenoje, tačiau už pasiaukojimą ir pastangas gauna „stebėtinai mažą bei juos tiesiogiai diskriminuojantį „atlygį”, kas yra sunkiai suvokiama šiuolaikinėje demokratinėje valstybėje“.

Skunde buvo spėjama, kad pernai Vyriausybės patvirtinta sportininkų su negalia ir jų trenerių finansavimo bei premijavimo tvarka gali prieštarauti Konstitucijoje įtvirtintam bendrajam lygybės principui, Lygių galimybių įstatymo nuostatoms, draudžiančioms bet kokią diskriminaciją, ir Vyriausybės patvirtintai Nacionalinei antidiskriminacinei 2006–2008 metų programai.

Apie nelygybę neįgalūs sportininkai garsiai prabilo prieš kelis mėnesius, pagerbiant juos Kūno kultūros ir sporto departamente. Mat paaiškėjo, kad septynis medalius pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate laimėję Lietuvos sportininkai negaus jokio finansinio paskatinimo.

Iš 13 pernai pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate Olandijoje dalyvavusių sportininkų, pelniusių tris aukso, tris sidabro ir du bronzos medalius, vienintelei disko metikei Aldonai Grigaliūnienei buvo skirtas 15 tūkst. litų čekis. Kiti nugalėtojai nusipelnė tik padėkos ir paskatinimo raštų, nes pagal naują Vyriausybės nutarimą jiems čempionate pritrūko... varžovų.

Nori ir lygių sąlygų treniruotėms, ir paskatinimo

A. Burneikienė vos gavusi skundą DELFI teigė mananti, jog susiformavusi tradicija, kai neįgalūs sportininkai už tos pačios spalvos medalius, iškovotus to paties lygio varžybose, gauna kelis kartus mažesnes premijas nei sveikieji, yra akivaizdi diskriminacija.

„Jei premiją duotų privatus asmuo, nieko negalėtume prikišti – kam nori, tam tegul dovanoja. Bet jei premijos skiriamos iš valstybės iždo, tai jau akivaizdi diskriminacija“, - sakė kontrolierė.

Jos prašymu Neįgaliųjų reikalų departamentas išnagrinėjo Vyriausybės nutarimo nuostatas dėl sportininkų su negalia skatinimo. „Mūsų nuomone, minėto nutarimo nuostatos neatitinka Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme įtvirtintų neįgaliųjų socialinės integracijos principų“, - teigiama departamento direktorės Genovaitės Paliušienės pasirašytame rašte.

Anot jos, lygių galimybių dalyvauti sporto veikloje užtikrinimas nėra vien tik sąlygų neįgaliesiems dalyvauti sportinėje veikloje sudarymas, bet ir neįgaliųjų pasiektų rezultatų adekvatus vertinimas bei skatinimas.

„Atsižvelgiant į asmenų su negalia fizines galimybes, pasaulyje organizuojamos sporto varžybos, skirtos asmenų su negalia sportiniam meistriškumui parodyti ir skatinti. Neįgaliųjų sportininkų laimėjimai turi būti vertintini ne mažiau negu įprastose olimpiadose ar kitose aukšto lygio varžybose pasiekti sportininkų laimėjimai“, - pažymėjo departamento vadovė.

Teisinosi mažesne konkurencija

Kūno kultūros ir sporto departamentas kontrolierei nurodė, jog nustatant premijavimo tvarką už sporto pasiekimus buvo stengiamasi atsižvelgti į tai, kad neįgaliųjų sporto varžybose konkurencija tarp dalyvių yra žymiai mažesnė nei įprastinėse. Pasak departamento direktoriaus Algirdo Raslano, siekiant išlaikyti vienodą konkurencingumo lygį tarp neįgaliųjų ir sveikųjų sportininkų yra nustatyti specialūs kiekybiniai reikalavimai varžybų dalyviams.

„Šis teiginys ne visiškai atitinka tikrovę, kadangi sveikiesiems sportininkams olimpinių sporto šakų olimpinių individualiųjų ir komandinių rungčių, sportinių žaidimų prizininkams premijos skiriamos neatsižvelgiant į dalyvių skaičių (minėtas kiekybinis dalyvių skaičiaus reikalavimas taikomas tik olimpinių sporto šakų neolimpinių individualiųjų ir komandinių rungčių ir neolimpinių sporto šakų prizininkams), tuo tarpu kiekybinis reikalavimas taikomas visose neįgaliųjų sporto varžybose“, - pabrėžė A. Burneikienė.

Lietuvos parolimpinio komiteto Vykdomasis komitetas pasiūlė pakeisti Vyriausybės nutarimą ir įvesti proporcines premijas neįgaliesiems sportininkams, atsižvelgiant į dalyvių skaičių.

Vyriausybė, tvirtindama neįgalių atletų premijavimo tvarką, esą su neįgaliųjų sporto organizacijomis suderino tik premijų dydžius, tačiau neklausė nuomonės dėl kiekybinio sporto varžybų dalyvių reikalavimo.

A. Burneikienė nustatė, jog praėjusių metų rugpjūtį priimtas Vyriausybės nutarimas neatitinka Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme įtvirtintų neįgaliųjų socialinės integracijos principų, prieštarauja Nacionalinėje antidiskriminacinėje 2006-2008 metų programoje įtvirtintiems principams ir uždaviniams.

„Nutarimu nustatyti premijų dydžiai ir sąlygos premijoms gauti yra diskriminuojančios neįgaliuosius sportininkus“, - konstatavo kontrolierė.

Neįgaliųjų premijos – kelis kartus mažesnės

Pagal dabartinę tvarką, už olimpinį aukso medalį sportininkui skiriama 400 tūkst. litų, sidabro – 200 tūkst. litų, trečiąją – 150 tūkst. litų. Už žemesnes vietas pirmajame aštuntuke numatytos 20-80 tūkst. litų premijos.

Pasaulio čempionu tapęs sportininkas gauna 80 tūkst. litų, vicečempionu – 50 tūkst. litų, patekusieji į šešetuką – 10-30 tūkst. litų. Už aukso medalį Europos čempionate numatyta 40 tūkst. litų premija, už sidabro ir bronzos – 20 tūkst. ir 15 tūkst. litų premijos.

Neįgalieji sportininkai, kaip ir olimpinių sporto šakų neolimpinėse rungtyse bei neolimpinių sporto šakų varžybose dalyvaujantys atletai finansinio paskatinimo iš Vyriausybės gali tikėtis tik už medalius. Maksimali premija, numatyta už pirmąją vietą parolimpinėse ir kurčiųjų žaidynėse, siekia tik 60 tūkst. litų (už antrąją ir trečiąją vietas – atitinkamai 30 tūkst. ir 20 tūkst. litų).

Pirmosios vietos kitose varžybose (pasaulio ir pasaulio neįgaliųjų čempionatuose bei žaidynėse, universiadose, pasaulio aviacijos sporto žaidynėse, Europos čempionatuose, specialiosiose olimpiados žaidynėse) „įvertintos“ 2-15 tūkst. litų premijomis.

Gerokai skiriasi ir valstybės stipendijų, mokamų didelio meistriškumo sveikiems ir neįgaliesiems sportininkams rengiantis tarptautinėms varžyboms, dydžiai. Pavyzdžiui, olimpinėse žaidynėse į pirmąjį šešetuką patekęs sportininkai gali tikėtis 7,6-15,1 minimalaus gyvenimo dydžio (MGL – 125 litai) stipendijos, o užėmęs žemesnes vietas dvyliktuke - 4,2-5 MGL.

Tuo tarpu parolimpinėse ir kurčiųjų žaidynėse dalyvaujantys sportininkai maksimalaus dydžio stipendijos gali tikėtis tik už anksčiau iškovotus medalius. Žemesnes vietas užėmusiems sportininkams valstybės parama negarantuojama. Analogiškai skiriasi ir sveikųjų bei neįgaliųjų sportininkų pasiruošimo kitų lygių varžyboms finansavimas.

Apdovanojimai neįgaliesiems sportininkams išmokami tik tuo atveju, jei varžybose dalyvavo ne mažiau kaip 12 komandų ar pavienių varžovų. Tiesa, reikalavimas, kad varžybose rungtųsi tam tikras sportininkų skaičius, galioja ir sveikųjų čempionatams.