Nuo tikslo skyrė daugiau nei metras
V.Aleknai nepavyko ištesėti pažado - S.Dariaus ir S.Girėno stadione numesti diską toliau nei 70 metrų, tačiau vilnietis aiškia persvara nugalėjo prizininkais tapusius varžovus.
Geriausiu - penktuoju - bandymu V.Alekna nusviedė diską 68,95 m. Antrąją vietą užėmė penkiskart pasaulio čempionas vokietis Larsas Riedelis (65,39 m), trečiąją - vengras Rolandas Varga (64,06 m).
Dar dviem metimais lietuvis viršijo 68 metrų ribą (pirmuoju - 68,62 m ir ketvirtuoju - 68,55 m).
“Nedidelė bėda, kad nepasiekiau 70 metrų ribos, nors truputėlį gaila - tikėjausi gal vienu ar dviem metrais geresnio rezultato. Juo labiau, kad startavau namuose. Ką gi, dar bus turnyrų, tikrai atsigriebsiu.
Galbūt per drąsiai buvo pasakyta, kad Kaune pagerinsiu pasaulio rekordą. Paskutines dvi savaites vien tik treniravausi, todėl grįžti į įprastą reguliarių varžybų ritmą reikia šiek tiek laiko. Manau, kad artimiausiu metu viskas susitvarkys, nes laukia startai Atėnuose, Madride.
Lietuvos čempionate šiemet nedalyvausiu, nes liepos 21 dieną būsiu Graikijos mieste Retimne - jame vyks tradicinis turnyras, į kurį kasmet stengiuosi nuvykti. Po to rengsiuosi Europos čempionatui”, - išėjęs iš disko metimo sektoriaus sakė V.Alekna.
L.Riedelis flirtavo su žmona
Čempionas pritarė pastebėjimui, kad didesnis azartas kyla toliau numesti diską tada, kai varžybose dalyvauja mažiausiai penki ar šeši ypač pajėgūs varžovai. Šį kartą S.Dariaus ir S.Girėno stadione, išskyrus L.Riedelį ir R.Vargą, kiti V.Aleknos konkurentai neperkopė 63 metrų ribos.
Ketvirtąją vietą užėmė rumunas Sergijus Ursu (62,57 m), penktąją - čekas Liboras Malina (60,34 m), šeštąją - italas Kristijanas Andrejus (59,22 m).
Planavo, bet prieš pat varžybas atvykti į Kauną atsisakė olimpinis vicečempionas vengras Zoltanas Kovago, taip pat neseniai Lenkijos rekordą pasiekęs Piotras Malachovskis. Kitus turnyrus pasirinko ir Azijos rekordo (65,25 m) autorius iranietis Ehsanas Hadadi bei Rusijos čempionato bronzos medalio laimėtojas Aleksandras Boričevskis.
Tik po atkaklių derybų pavyko susitarti su legendiniu L.Riedeliu. Iš pradžių pranešęs, kad tikrai startuos Lietuvoje, vėliau vokietis informavo, jog jo planai keičiasi. Tik suteikus jam papildomų palankių pasiūlymų, šis atletas nusprendė išmėginti jėgas S.Dariaus ir S.Girėno stadione.
L.Riedelis Kaune viešėjo su žmona Kerstin. Tai, kad disko metikas buvo patenkintas priėmimu, liudijo jo elgesys per varžybas: jis rasdavo laiko pro apsaugos darbuotojus prieiti prie ponios Kerstin, pajuokauti su ja, apsikabinti.
Latvių lyderį stebėjo mama
Skirtingai nei L.Riedelis, 110 metrų barjerinio bėgimo Europos vicečempionas latvis Stanislavas Olijaras prieš startą buvo ypač susikaupęs ir nekreipė dėmesio į aplinkinius. Be to, jo pasirodymą stebėjo mama - EAA tarybos narė Liudmila Olijar.
Stanislavas, distanciją nubėgęs per 13,25 sek., aplenkė amerikietį Davidą Oliverį (13,54 sek.) ir brazilą Mateusą Inosensiją (13,72 sek.) bei pagerino savo šio sezono rezultatą. Asmeninį rekordą pasiekė 6-ąją vietą užėmęs vilnietis Giedrius Mačėnas (14,49 sek.).
Be to, S.Olijaro rezultatas - aukščiausias šios rungties pasiekimas Lietuvos stadionuose per visą mūsų lengvosios atletikos istoriją (arba kitaip - “all-comers” rekordas).
“Neslėpsiu, kad norėjau laimėti, nes Kaunas man - artimas miestas, jame lankausi ne pirmą kartą. Džiaugiuosi geru rezultatu ir puikia žiūrovų auditorija”, - po varžybų sakė S.Olijaras.
Latvijos lengvaatlečiams S.Dariaus ir S.Girėno stadionas buvo sėkmingas.
Dar vieną “all-comers” rekordą pagerino ieties metikas Voldemaras Lūsis - 83,68 m (kaunietis Tomas Intas liko tik penktas - 72,19 m). Tarp moterų šią rungtį laimėjo latvė Inga Kozarionoka (57,88 m).
3000 m su kliūtimis distanciją trečia baigė ir Latvijos rekordą pasiekė Polina Jelizarova (10 min. 04,75 sek.), 800 m bėgime trečias finišavo Dmitrijus Jurkevičius (1:48,91).
Australas iškovojo Prezidento prizą
Pasaulio vicečempionę ir Atėnų olimpiados prizininkę, planetos uždarųjų patalpų pirmenybių nugalėtoją Tatjaną Kotovą, į tolį nušokusią 6,71 m, tik vienu centimetru aplenkė jos tautietė Natalija Lebuzova.
Kaunietė Dovilė Tanskytė, pasiekusi asmeninį rekordą (6,10 m), liko septinta.
“Pralaimėti atkaklioje kovoje - ne tragedija, juo labiau Natalijai, kuri yra viena pajėgiausių mūsų šalies šuolininkių”, - teigė “Kauno dienai” T.Kotova.
Iš kitų Lietuvos lengvaatlečių šio sezono rezultatus taip pat pagerino ir prizininkais tapo sprinterė klaipėdietė Lina Grinčikaitė (100 m - 11,54 sek., 2-oji vieta), 800 m bėgikė vilnietė Irina Krakoviak (2:02,17 - 2-oji vieta) bei stajeris kaunietis Mindaugas Pukštas (3000 m su kliūtimis 8:35,95 - 3-ioji vieta).
Antrąją vietą užėmė ieties metikė kaunietė Indrė Jakubaitytė (54,48 m), trečiąją - šuolininkas į tolį Povilas Mykolaitis (7,71 m).
Asmeninius rekordus pasiekė sprinterė kaunietės Audra Dagelytė (100 m - 11,57 sek.) ir Inesa Rimkevičiūtė (12,11 sek.).
Specialiais Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus prizais buvo apdovanoti V.Alekna ir šuolių į tolį varžybų nugalėtojas australas Fabrice'as Lapierre'as (7,91 m).
EAA atsižvelgs į organizacinę patirtį
Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyriausiojo trenerio Alekso Stanislovaičio nuomone, daugumos “Permit Meeting” varžybose dalyvavusių mūsų šalies sportininkų rezultatai pateisino lūkesčius.
“Tai, kad atletas sugeba tarptautiniame renginyje pakankamai didelės konkurencijos sąlygomis pagerinti asmeninį rekordą arba sezono rezultatą ir dar užimti prizinę vietą, reikia vertinti kaip sėkmę.
Sprinterės A.Dagelytės pasirodymas - ypatingas, nes bėgikė įvykdė ir Europos čempionato kvalifikacinį normatyvą. Vos 0,95 sek. iki šio tikslo pritrūko šiemet gerai pasirengusiam M.Pukštui.
Atrodė, kad oro sąlygos bus palankios disko metikams, tačiau vakarop vėjas beveik nurimo. Kol kas sunku pasakyti, kodėl stabilumo stokoja mūsų ieties metikai”, - svarstė specialistas.
Pasak trenerio, organizacinė patirtis, sukaupta po po pernai surengto Europos jaunimo čempionato ir dabar - po “Permit Meeting”, leidžia tikėtis, kad EAA kitą sezoną pasiūlys Lietuvai būti dar aukštesnio lygio varžybų šeimininke.
