Palaikė suimtą bičiulį, pirko visureigį Ukrainai
J. Kendyšas į Lietuvą atvyko praėjusią savaitę ir šeštadienį įsitaisęs „Sportimos“ maniežo tribūnose stebėjo „Žalgirio“ rungtynes su Gargždų „Banga“ (1:0).
Nors įprastai klubas nekomentuoja gandų apie potencialius naujokus, šiuo atveju „Žalgiris“ elgiasi kitaip.
Mat ir pats atvejis – išskirtinis.
Tam, kad galėtų pasitelkti J. Kendyšą, „Žalgiris“ turi sulaukti kelių ministerijų ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) palaiminimo.
Žaidėjui reikalingas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Tikimasi, kad jį gauti padės J. Kendyšo pozicija tiek Vakaruose nebepripažįstamo Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos, tiek ir pastarojo remiamos invazijos į Ukrainą atžvilgiu.
„Baltarusijoje Jurijus yra juoduosiuose sąrašuose. Dėl savo pasisakymų apie praėjusius prezidento rinkimus ir karą jis daugiau negali grįžti namo. Toks žmogus atitinka mūsų įsivaizdavimą, kaip reikia kovoti už laisvę“, – Delfi teigė „Žalgirio“ direktorė Vilma Venslovaitienė.
Apie futbolininkų „juodąjį sąrašą“ praėjusių metų pabaigoje pranešė „Tribuna“, remdamasi žurnalistus pasiekusiu Baltarusijos sporto ir turizmo ministerijos dokumentu. Jame buvo nurodyti 49 baltarusių žaidėjai, kuriems draudžiama dirbti tėvynėje, tarp jų paminėtas ir J. Kendyšas.
Dauguma valdžios nemalonę užsitraukusių futbolininkų 2020-aisiais nusifilmavo vaizdo klipe, ragindami nenaudoti smurto prieš gyventojus, kurie ne vieną mėnesį protestavo dėl skandalingų šalies prezidento rinkimų. Užtikrinta A. Lukašenkos pergalė pastaruosiuose, kaip teigia opozicija, buvo suklastota.
Bet J. Kendyšas šiame vaizdo įraše nepasirodė. Tiesa, Salihorsko „Šachtior“ tuo metu atstovavęs futbolininkas vieną savo įvarčių šalies pirmenybėse viešai dedikavo dėl sukčiavimo stambiu mastu teisiamam bičiuliui – pastarasis dirbo kompanijoje, kuri buvo kaltinama finansuojanti gatvių protestus.
„Įprastai pelnytus įvarčius skiriu žmonai, bet šįkart dedikuoju jį šeimos draugui, kuris laukia nuosprendžio nesuprantamoje byloje. Tokiu būdu noriu išreikšti jam palaikymą“, – aiškino J. Kendyšas.
O pernai išvykęs žaisti į Latviją, jis kartu su „Riga“ klubo ukrainiečiais nupirko visureigį, kurį padovanojo Ukrainos kariuomenei.
Iki šiol buvo per brangus
Į karjeros aukštumas J. Kendyšas beveik prieš dešimtmetį iškilo rungtyniaudamas būtent Lietuvoje. 2014 metais jis atstovavo tuomečiams „Trakams“, 2015-aisiais persikėlė į „Žalgirį“ ir per 31-erias rungtynes A lygoje pasižymėjo 6 įvarčiais.
Aikštės vidurio generolas patraukė pajėgiausio tėvynės klubo Barysavo BATE dėmesį – etatiniai Baltarusijos čempionai „Žalgiriui“ už saugą sumokėjo išpirką, transfermarkt.com duomenimis, siekusią 150 tūkst. eurų.
Vėliau jis žaidė daugkartinių Moldovos čempionų Tiraspolio „Sheriff“ klube, su kuriuo pasirodė ir pagrindiniame UEFA Europos lygos turnyre.
Savo šalies rinktinėje J. Kendyšas sužaidė 15 rungtynių ir pelnė 2 įvarčius. Paskutinį kartą į aikštę su Baltarusijos marškinėliais jis buvo išbėgęs prieš dvejus metus – pažeminimu virtusiame pasaulio čempionato atrankos mače su Belgija, kurį baltarusiai pralaimėjo 0:8.
Pernai Latvijos pirmenybėse vicečempione tapusios „Riga“ legionierius surinko 6 tikslius smūgius. Jo sutartis turėjo galioti ir šiam sezonui, tačiau praėjusią savaitę buvo nutraukta abipusiu sutarimu.
Į nežinią J. Kendyšas žengė tik iš dalies – patyręs futbolininkas kontaktavo su „Žalgiriu“, aiškindamasis, ar jo paslaugos būtų reikalingos.
„Nuo senų laikų mūsų santykiai išliko draugiški. Džiaugiamės, kad pirmiausia jis kreipėsi į mus. Jurijus yra geras žaidėjas, kurį seniai medžiojome. Tačiau iki šiol jis turėdavo galimybių uždirbti gerokai daugiau nei mes sugebėdavome pasiūlyti.
Žinojome jį kaip atraminį saugą, bet per prabėgusius metus jis gerokai patobulėjo, tapo universalus žaidėjas. Nuo trenerio Vladimiro Čeburino priklausys, kokioje pozicijoje jį būtų galima išnaudoti“, – atsiliepė V. Venslovaitienė.
Vis dėlto ji pati pripažįsta, kad kol kas J. Kendyšas „Žalgiriui“ – dar tik briedis girioje. Norint išvysti baltarusį ne tik „Sportimos“ tribūnose, bet ir aikštėje, teks įveikti kelias kliūtis.
Procedūra trunka kelis mėnesius
LFF dar praėjusį vasarį nusprendė neleisti Lietuvos pirmenybėse registruoti Rusijos ir Baltarusijos atstovų.
Bet padarytų išimtį J. Kendyšui, jei šis gautų leidimą gyventi Lietuvoje.
„Apie tai esu kalbėjęs tiek su V. Venslovaitiene, tiek su švietimo, mokslo ir sporto viceministru Linu Obcarsku. Jo požiūriu, jei žmogui leidžiama atvykti į Lietuvą ir čia dirbti, kitokių trikdžių būti neturėtų.
Jeigu iš tikrųjų pasitvirtins faktas, kad J. Kendyšas yra Baltarusijos režimo oponentas, turi nuo jo bėgti ir prisideda prie paramos Ukrainai, manau, suveiks žmogiškasis faktorius ir galėsime pritaikyti išimtį šio žaidėjo registracijai“, – Delfi kalbėjo praėjusią savaitę Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento postą užėmęs Edgaras Stankevičius.
„Žalgiris“ jau kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kuriai pavaldus Migracijos departamentas išduoda leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.
„Buvome nukreipti ir į Užsienio reikalų ministeriją dėl tarpininkavimo, kadangi ji turi visus tuos juoduosius sąrašus ir gali patikrinti informaciją. Nežinau, kiek užtruks visa ši procedūra, negaliu ir pasakyti, kuo ji baigsis. Pradėti pirmi žingsniai, o toliau bus matyti“, – sakė V. Venslovaitienė.
Migracijos departamentas Delfi nurodė, jog vidutiniškai tokių prašymų nagrinėjimas trunka kiek daugiau nei du mėnesius.
Laikinai gyventi Lietuvoje pageidaujantys Baltarusijos piliečiai turi užpildyti specialų klausimyną ir pateikti informaciją apie savo išsilavinimą, ankstesnę profesinę veiklą, tarnybą ginkluotosiose pajėgose, taip pat pareikšti savo nuomonę apie Rusijos invaziją į Ukrainą.
„Priimant sprendimą atsižvelgiama į gautos ir turimos informacijos visumą. Vertinama yra informacija, kurią pateikė pats leidimo laikinai gyventi prašantis užsienietis, taip pat atsižvelgiama į viešą ir neviešą informaciją, kurią Migracijos departamentas įstatymo nustatyta tvarka gauna iš šalies specialiųjų tarnybų“, – teigiama departamento atsakyme Delfi.
Konkrečiai J. Kendyšo atvejo Migracijos departamento atstovai nekomentavo, pažymėję, kad kiekvienas prašymas vertinamas individualiai.
Kitas baltarusis A lygoje – karo pabėgėlis
Kartą išimtis draudimui registruoti Lietuvos futbolo pirmenybėse baltarusius jau buvo pritaikyta.
Jos susilaukė Alytaus „Dainavos“ vyriausiasis treneris Sergejus Kuznecovas.
Praėjusį mėnesį football.by savo publikacijoje skyrė daug dėmesio šiam 43-ejų specialistui, kadangi šiuo metu Europos Sąjungos valstybėse tėra du baltarusiai, treniruojantys aukščiausio diviziono komandą.
Praėjusiame sezone Limasolio „Aris“ (Kipras) strategu tapo Aleksejus Špilevskis. S. Kuznecovas prie „Dainavos“ vairo stojo taip pat prieš metus, tačiau tik šį mėnesį debiutavo A lygoje – pernai jis vedė Dzūkijos sostinės ekipą į triumfą Pirmoje lygoje.
„Tokios kvalifikacijos specialisto mes nesame turėję, ir manau, kad Lietuvoje tokių apskritai yra mažai“, – Delfi komandos trenerį apibūdino „Dainavos“ sporto direktorius Rimas Kantaravičius.
Jo teigimu, praėjusį pavasarį S. Kuznecovą į Lietuvą atnešė pirmosios pabėgėlių iš karo užkluptos Ukrainos bangos.
Mat praeityje ne vienerius metus futbolą Ukrainos klubuose žaidęs baltarusis pasiliko šioje šalyje ir baigęs karjerą – sukūrė šeimą, šešerius metus darbavosi aukščiausiosios lygos Kovalivkos „Kolos“ ekipos trenerių štabe.
„Karui prasidėjus jis su šeima atvažiavo ir įsikūrė pas draugus Molėtuose – čia aš jį ir suradau“, – bendradarbiavimo pradžią prisiminė R. Kantaravičius.
Pripažintas karo pabėgėliu, S. Kuznecovas operatyviai gavo ir leidimą gyventi Lietuvoje, kurio pagrindu LFF sutiko registruoti baltarusį.
R. Kantaravičiui tai atrodo savaime suprantamas sprendimas.
„Matau, kad Lietuvoje jis užsiliks ilgam. Jeigu jau mums būtų nereikalingi tokie talentingi žmonės, tuomet kažko nesuprasčiau.
S. Kuznecovas yra dirbęs kitame lygyje, kitokiomis sąlygomis, ir tai jaučiasi. Mes galbūt irgi turime neblogų trenerių, tik jie negauna galimybės augti darbuodamiesi ten, kur buvo S. Kuznecovas. Geras pavyzdys – Valdas Dambrauskas, kuris savo laiku gavo tokią progą, ir dabar jau yra visai kito statuso strategas“, – samprotavo vienas „Dainavos“ vadovų.
Beje, anksčiau Baltarusijos specialistai Lietuvoje buvo paklausūs – S. Kuznecovas tapo jau dešimtuoju A lygos ekipos treneriu iš kaimyninės šalies.
Tą pačią „Dainavą“ praeityje yra treniravęs Sergejus Aleinikovas, „Žalgirį“ – Aleksejus Baga ir Aleksandras Brazevičius, buvusį daugkartinį čempioną FBK „Kauną“ – Eduardas Malofejevas, Sergejus Borovskis ir Andrejus Zygmantovičius, Vilniaus „Riterius“ – Albertas Rybakas ir Sergejus Gurenka, „Palangą“ – Viačeslavas Geraščenka.
