18-metis saugas Italijoje nėra naujokas. 2020 metais mažeikietis paliko gimtojo miesto „Atmosferą“ ir persikėlė į Šiaurės Italiją, Feraros „SPAL“ U-17 jaunimo komandos gretas.
Po pusantrų metų, 2022-ųjų pradžioje G. Gineitis įsikūrė Turine ir jungėsi prie FC „Torino“ gretų, papildė klubo U-19 komandą.
Jaunimo „Primavera“ pirmenybėse spindėjęs lietuvis praėjusių metų pabaigoje sulaukė pagrindinės komandos stratego Ivano Juričiaus dėmesio.
Kroatas lietuvį išbandė „Serie A“ pertraukos metu gruodį, kuomet vyko pasaulio futbolo čempionatas Katare. G. Gineitis žaidė 4-iose kontrolinėse rungtynėse, o nuo sausio pradžios saugas tapo pilnateisiu pagrindinės komandos nariu.
Nuo metų pradžios 8-iuose „Serie A“ mačuose G. Gineitis buvo traukiamas į rungtynių protokolą, tačiau savo šanso su „Torino“ marškinėliais turėjo dar palaukti.
I. Juričius lietuvį į aikštę metė ne prieš bet ką, o Milane „San Siro“ stadione stojant į kovą prieš praėjusio sezono čempionę „AC Milan“ ekipą. Lietuvis pateko į startinę sudėtį, 68 tūkst. žiūrovų akivaizdoje dvikovos pradžioje turėjo gerą šansą smūgiuoti į vartus, kėlinio viduryje užsidirbo geltoną kortelę, o per pertrauką buvo pakeistas.
Antrojo šanso G. Gineitis sulaukė praėjusį pirmadienį dvikovoje su „Cremonese“. Skirtingai nuo dvikovos Milane, lietuvis kilo nuo suolo ir aikštėje pasirodė paskutinėmis, karštomis dvikovos minutėmis, kuomet „Torino“ siekė pergalės kovoje prieš lygos autsaiderius.
„Matome, kad įmanoma į elitinę lygą patekti lietuviui, kad ir koks mūsų futbolas bebūtų“, – laidoje „Sporto baras“ apie Lietuvos futbolo talentą kalbėjo nacionalinės komandos vedlys E. Jankauskas.
„Man pačiam taip pat teko vienerias rungtynes sužaisti Milano „San Siro“ stadione, įspūdinga atmosfera. Tai viena įžymiausių Europoje futbolo arenų greta tokių, kaip Barselonoje „Camp Nou“ ar „Old Trafford“ Mančesteryje.
Labai džiugu, kad dar vienas lietuvis rungtyniavo „San Siro“ stadione“, – džiaugėsi E. Jankauskas.
„Puikus pasirodymas išvykoje žinant jo amžių, varžovus, atmosferą. Pats žaidimas Gvido tikrai solidus, konstruktyvus. Nemačiau epizodo, kuriame šis saugas pasimestų, iškristų iš konteksto.
Tas keitimas ir buvo atliktas dėl to, kad tai jaunas žaidėjas, puikiai sužaidė 45 minutes, galbūt treneris nusprendė pasaugoti Gvidą dėl gautos geltonos kortelės“, – G. Gineičio debiutą „Serie A“ čempionate vertino E. Jankauskas.
Į futbolo treniruotes – nuo penkerių
Gvidas dar lankė darželį, skaičiavo penktuosius gyvenimo metus, kuomet pirmą kartą apsilankė trenerio Algirdo Mikos pratybose.
Jau tuomet, anot FK „Atmosferos“ akademijos trenerio, berniukas išsiskyrė fizinėmis savybėmis.
„Darydavome vaikams testus, lenkdavo bendraamžius viena, kita sekunde, šuoliuose šokdavo centimetru, kitu toliau, aukščiau.
Nors tai ne tas amžius, kada atsiskleidžia jėga, ištvermė, bet jau pirmuosiuose testuose Gvidas lenkė draugus“, – prisiminimais dalinosi A. Mika.
Trenerį žavėjo Gvido drąsa aikštėje ir gebėjimas vienodai sėkmingai kamuolį smūgiuoti tiek kaire, tiek dešine koja.
„Aikštėje buvo grubesnių, kartais naglesnių vaikų, bet Gvidas greta jų nenusileisdavo, pakovodavo.
Tačiau svarbiausia tai, kad nors berniukas buvo kairiakojis, tačiau nebijojo smūgiuoti dešine. Kairė koja buvo stipresnė, tačiau 7-8-erių Gvidas vienodai sėkmingai galėjo smūgiuoti ir dešine. Kiti berniukai paprastai vengia smūgiuoti silpnesne koja, o Gvidui – nė motais“, – tvirtino mažeikiškis A. Mika.
G. Gineitis problemas kėlė nebent varžovams, bet ne treneriui.
„Pamenu, prabėgus pirmiems dvejiems treniruočių metams, sakydavau – Gvidai, neuždengei savo žaidėjo. Vaikis nepatenkintas sėsdavos ant suolo. Bet tik tiek, jis suprasdavo ir atsižvelgdavo į pastabas“, – kalbėjo A. Mika.
Trenerio manymu, Gvido talentui įtakos turėjo berniuko papildomas darbas po treniruočių.
„Nežinau, kaip jis dirbo išvažiavęs į Kauną, bet Mažeikiuose po treniruočių jis dar papildomai 40 minučių taip vadinamame garde vienas pats spardydavo kamuolį. Ten tokia uždara su tvoromis aikštelė, kamuolys neiššokdavo, tai jis ir smūgiuodavo tą kamuolį.
Tai, ką kiti 10-11 metų išmokdavo, jis jau gebėjo šešerių: ideali technika, teisingai statoma atraminė koja, o smūgis – nerealus. Tas papildomas darbas – pats didžiausias pliusas. Ar per kūno kultūros pamokas, ar kieme su draugais žaisti ir taip tobulėti. Gvidas turėjo tą savybę“, – prisimena A. Mika.
Anot jo, berniukas ūgį paveldėjo iš tėčio. „Šeima į sportą nespjaudavo, pamenu, su jo tėčiu tinklinį pažaisdavome, į krepšį pamėtydavo, nes tikrai aukštesnis vyrukas, bet tikrai ne futbolininkas. Tai Gvidas paveldėjo tėčio fizines savybes“, – mano A. Mika.
Treneris talentingam auklėtiniui aikštėje suteikdavo visišką laisvę.
„Kai pradėjome rungtyniauti 7 prieš 7, Gvidui duodavau taip vadinamą Lionelio Messi – laisvo tapytojo vaidmenį.
Galėjo visą kėlinį sužaisti be keitimo, o jei kokiam vaikų turnyre reikėdavo baudinius mušti, stodavo į vartus ir taip komandą gelbėdavo. Vaikystėje nebuvo pozicijos, kuri jam netiktų. Galėjau jį bet kur statyti, visur gerai sužaisdavo“, – pamena A. Mika, kuris Gvidą treniravo pirmuosius 7-erius metus.
Treneris jau tuomet neturėjo abejonių, kad G. Gineitis turi galimybę tapti labai aukštos klasės žaidėju. Jo auklėtinį pastebėjo ir kitų miestų futbolo specialistai bei Kaune veikusios Nacionalinės futbolo akademijos (NFA) treneriai.
„Matėsi, kad Gvidas yra dviem, trimis galvomis geresnis už bendraamžius, todėl rungtyniaudavo su vyresniais. Pamenu, kai NFA treneris Rokas Garastas prašė kelių žaidėjų.
Skambina, sako, atsiųskite peržiūrai. Vardinu, vardas, pavardė, pozicija… Rokas neiškentęs nutraukia mane, palauk, palauk, o kur Gvidas Gineitis? O jį paskutinį palikau“, – šypsosi A. Mika.
Paauglystėje – išskirtinė valia ir charakteris
Dabartinis „Kauno Žalgirio“ treneris R. Garastas puikiai pamena į Kauną pakviesto G. Gineičio pirmuosius metus.
„Į NFA atvyko apie dvi dešimtis 2004-aisiais gimusių futbolininkų iš visos Lietuvos. Šioje grupėje Gvidas tikrai pateko į išsiskiriančių dešimtuką. Faktas, jį norėjome matyti Kaune ir jis mums buvo įdomus.
Labiausiai pasižymėjo savo individualumu. Kai augo Mažeikiuose, buvo įpratęs imtis lyderio vaidmens, nuolat žaisti su kamuoliu. Bet trūko visų komandinių, taktinių dalykų. Pradžioje ties tuo strigdavo, naujoje aplinkoje, sakykime, turėjo tam tikrą duobelę, bet vėliau laukė didelis šuolis aukštyn.
Dar vaikinas pasižymėjo išskirtine valia ir charakteriu, sunkiais momentais nepasimesdavo, nesutrikdavo, toliau sunkiai dirbo, stengėsi, nebijojo lyderystės. Jau 13-14 metų matėsi stiprus charakteris, valia. Tos savybės sportininkui kartais yra esminės žengiant į aukštesnį lygį“, – kalbėjo R. Garastas.
Anot stratego, futbolininką grūdino konkurencinga aplinka ir stiprūs varžovai: 2004-ųjų NFA komanda reguliariai rungtyniaudavo su solidžiais varžovais.
„Žaidėme daugyje turnyrų, juose Gvidas stiprėjo, nors iš pradžių lengva nebuvo. Su kiekvienu turnyru, su kiekvienu finalu Gvidas tik brendo ir brendo. Matėme, su kokiu pasitikėjimu Gvidas debiutavo nacionalinėje komandoje, kaip jautėsi psichologiškai. Dabar gražu žiūrėti, kokioje aplinkoje atsidūrė žaidėjas.
Kalbant bendrai, neturėjau problemų nei treniruotėse, nei rungtynėse, maksimalus atsidavimas – viskas labai gerai. Po pratybų likdavo tobulinti smūgius. Tai berniukas, kuris norėjo būti su kamuoliu ir žaisti futbolą“, – patirtimi treniruojant G. Gineitį džiaugėsi R. Garastas.
Debiutą stebėjęs futbolo specialistas viliasi, kad tai tik gražaus kelio pradžia, o ne momentinė sėkmė.
„Smagu, kad „Torino“ pasitiki jaunu žaidėju, suteikia svarbias minutes. Ta dvikova su „Milan“ parodė, kad Gvidas sugeba žaisti tokiame lygyje, yra perspektyvus, bet dar reikia daugiau laiko, kad įsitvirtintų tame lygyje.
Kai kuriose vietose buvo sunkiau, pavyzdžiui, fizinėse dvikovose su varžovais, tačiau matėsi, kad situacijose su kamuoliu iš greičio pusės viskas buvo gerai.
Gal pirmomis minutėmis kaustė jaudulys, tačiau vėliau su juo susitvarkė. Bendrai – geras įspūdis. Tikėkimės, kad tai nebuvo paskutinės Gvido minutės „Serie A“ lygoje. Čia yra svarbiausia“, – tvirtino R. Garastas.
Ir dabar trenerio bei auklėtinio ryšiai nenutrūkę, R. Garastas po rungtynių su „Milan“ auklėtiniui turėjo vieną palinkėjimą.
„Mus sieja gana smagus, įdomus, intensyvus etapas. Po rungtynių „San Siro“ stadione parašiau Gvidui, kad tai būtų tik pradžia ir liktų noras siekti daugiau. Gvidas yra arti to, jog tokiuose stadionuose žaistų kiekvieną savaitgalį. Tikiu, kad jis gali tą padaryti“, – tvirtino „Kauno Žalgirio“ strategas R. Garastas.
Laukia susitikimo
Anot A. Mikos, „Torino“ klubas mače su „Milan“ neatsitiktinai į starto sudėtį įtraukė lietuvį.
„Buvo keista. Prieš tai Gvidas keliuose iš eilės mačuose buvo registruotas rungtynėms ir į startinę sudėtį įtrauktas prieš lygos grandus. Mano manymu, „Torino“ pademonstravo, kokį talentą turi savo gretose. Nenustebsiu, jei Gineitis vieną dieną vilkės „Milan“ aprangą“, – su pasididžiavimu kalbėjo G. Gineičio treneris.
„Man pasirodė, kad Gvidas rungtynėse su „Milan“ nesijaudino. Jau 3-ią minutę turėjo momentą, kai Gineitis galėjo arba pats smūgiuoti, arba atlikti perdavimą. Pasirinko antrą variantą. Būtų mušęs, būtų įvartis, bet nusprendė kamuolį atmesti komandos draugui. 18-metis fiziškai niekuo nenusileido tiems Milano liūtams“, – kalbėjo A. Mika.
A. Mika neskubėjo rašyti auklėtiniui nei pagyrų, nei pastabų po pirmųjų „Serie A“ mačų, savo išvadas ir komentarus laiko gyvam pokalbiui.
„Aš nemėgstu tų feisbukų, nesu mesendžerinis, geriau gyvai, akis į akį. Sulauksiu vieną dieną Gvido, tada ir pasikalbėsime“, – atsakė A. Mika.
Pirmasis treneris turi patarimą „Torino“ saugui iš Lietuvos.
„Atakų fazėje Gvidas galėtų ilgiau palaikyti tą kamuoliuką, parodyti vieną, kitą apgaulingą judesį, bet kita vertus, nežinau trenerio nurodymų.
Aš būčiau raginęs Gvidą prilaikyti truputį kamuoliuką. Svarbiausia, Gineitis techniškas, nėra lengva perimti kamuolį“, – pastebėjo A. Mika.
„Sunku prognozuoti Gvido galimybes ir ateitį, bet toje pačioje „Milan“ ekipoje neprapultų. Ir „Torino“ – rimta „Serie A“ komanda, iškart po lyderių arba vidutiniokų gretose“, – pridūrė A. Mika.
„Auklėtinių grupėje turiu dabar vieną tokį, net už Gvidą greitesnis, toks fiziškai tvirtas, bet, štai, kamuolys prie kojos nelimpa. Kartais susitinku su kitų miestų treneriais, vis paklausia, na, ar turi dar vieną Gvidą? Deja, neturiu, ne kasdien gimsta tokie talentai“, – kalbėjo A. Mika.
