Kelią bandymams nesąžiningai praturtėti stengėsi užkirsti Lietuvos futbolo federacija (LFF) – dėl susidariusios situacijos rungtynės prasidėjo 20 minučių vėliau, o mačui įsibėgėjus Jonavos stadione apsilankė policijos pareigūnai.
Nors susitikime išties buvo įmušti keturi įvarčiai (4:0 triumfavo „Žalgiris“), sučiupti galimai nesąžiningų lažybininkų veikiausiai nepavyko, nepaisant netgi LFF bandymų pristabdyti šį procesą.
„Susitartų rungtynių reiškinys pastaruoju metu vyrauja labiau negu bet kada anksčiau, – kalbėjo Didžiosios Britanijos žurnalistas ir tyrėjas Steve‘as Menary. – Kuo ši problema gilės, tuo labiau ji veiks klubus ir skirtingų individualių sporto šakų atstovus. Pavyzdžiu galima įvardinti net Europos kriketo lygą, kai buvo manipuliuojama rungtynių Kipre baigtimi.
Nesvarbu, kurioje komandinėje ar individualioje sporto šakoje, bet kažkas turi bandyti tai sustabdyti. Maža to, kai kur lažybose dalyvauti leidžiama jaunesniems nei 16 metų amžiaus žmonėms. Tai dar labiau pablogina situaciją.“
Susitartų rungtynių baigtis visoje Europoje nagrinėjantis S. Menary Lietuvos sporto universiteto (LSU) organizuotame Sporto forume skaitė pranešimą „Sutartos rungtynės, pinigų plovimas ir grėsmė futbolui“ bei dalijosi neeiliniais nesąžiningų susitarimų sporte pavyzdžiais.
„Negalime numatyti greitos sutartų lažybų eros pabaigos, nes internetinės lažybos yra labai prastai reguliuojamos. Net jei lažybų bendrovė kažkurioje šalyje yra nepasiekiama, yra bent keletas būdų, kaip pasiekti jos svetainę ir atlikti statymą – galime įjungti virtualų privatų tinklą, taip panaikinti geografinį blokavimą ir kontrolės nebėra. Turbūt kiekvienam tuo besidominčiam akivaizdu, kad su šiuo procesu kovoti yra tikrai sunku“, – neabejojo S. Menary.
Tiriamosios sporto žurnalistikos atstovas atkreipė dėmesį į lažybas, organizuojamas mėgėjų pirmenybėse. Anot S. Menary, statymai tokio lygio varžybose yra skirti tik tam, kad jais galėtų naudotis nesąžiningai iš sporto praturtėti siekiantys asmenys – ne tik rungtynių stebėtojai, bet ir organizacijų nariai.
„Visiškai normalu vykdyti lažybas elitinėse sporto varžybų lygose, tačiau nenormalu tai daryti mėgėjų čempionatuose. Žinoma, mėgėjų klubai gali atsekti, kas per rungtynes perduoda informaciją lažybų sudarinėtojams, tačiau ne visada to imamasi. Idealiame pasaulyje kažkas turėtų to imtis ir sutrikdyti nesąžiningų lažybų procesą, tačiau labai dažnai į lažybas būna įtrauktas net komandų personalas“, – konstatavo tyrėjas.
LSU Sporto forumo pranešėjas patikino, kad vienintelis būdas, kaip prislopinti susitartų rungtynių baigčių procesą, yra visapusiškas sporto pasaulio žmonių švietimas.
„Nedaug kas supranta, kaip veikia lažybos ir kaip visi dalyviai yra tarpusavyje susiję, todėl turime sutelkti dėmesį į švietimą šia tema. Manau, kad tai yra vienintelis būdas ateityje kažkaip užkirsti tam kelią. Švietimas turėtų apimti ir žaidėjus, ir organizacijas, ir net nelabai kontroliuojamus klubų savininkus – ypač pastaruosius, nes jiems natūraliai turėtų kilti klausimas, kodėl žmonės naudojasi jų klubu siekdami pasipelnyti“, – ekipų savininkus kvestionavo S. Menary.
Ketvirtą kartą organizuotame LSU Sporto forume buvo aptariamos ir kitos pastarojo laikmečio sporto srities aktualijos – socialinė įtrauktis ir lygybė, tvarumas, gerasis valdymas ir sportininkų mityba.
Be S. Menary pranešimus taip pat skaitė žymūs pasaulio ir Lietuvos lektoriai – Nacionalinės sporto agentūros vadovas Mindaugas Špokas, Europos tinklo „Sportininkas-studentas“ prezidentė Laura Capranica (Italija), Leuveno universiteto profesorius Yves’as C. Vanlandewijckas (Belgija) ir Malmės universiteto docentė Karina Book (Švedija).
„Su šiuo Sporto forumu siekiame supažindinti Lietuvos sporto bendruomenę su dabartinėmis tendencijomis ir naujovėmis, kurios vyksta pasaulyje, – kalbėjo LSU rektorė Diana Rėklaitienė. – Dėl šios priežasties į Sporto forumą kviečiame tarptautinius specialistus, kurie geriausiai žino, kas vyksta sporto pasaulyje.
Kasmet stengiamės ieškoti Lietuvai aktualių tematikų. Dėl sporto sistemos reformų šiemet bene aktualiausia tema buvo tvarumas sporte. Apie tai pasaulyje kalbama daug, bet kaip tvarumą įdiegti Lietuvoje, vis dar kyla klausimų. Manau, kad visi pranešimai buvo naudingi šalies sporto politikos formuotojams, treneriams ir sportininkams.“