Vis tik, FIFA ir UEFA atstovų išsakytų įspėjimų, kad šalies Vyriausybei įvedus tiesioginį federacijos valdymą, Lietuvos rinktinės ir klubai būtų šalinami iš tarptautinių turnyrų, M. Majauskas linkęs nesureikšminti. Pasak BFK pirmininko, ne sankcijos, o šalies rinktinės vieta FIFA reitinge ir kriminalinio pasaulio šleifas yra „didžiausia bausmė Lietuvos futbolui“.
Tačiau kartu konservatorius pabrėžia, kad ne pozicija tarptautiniuose reitinguose ir reputacija yra svarbiausi klausimai, kuriuos siekiama išspręsti tiesioginio valdymo įstatymu.
„Pirmas punktas – klubai turi būti bendruomenės nariais ir turėti vietą prie stalo, dalyvauti sprendimų priėmime. Taip iš esmės yra visame pasaulyje. Tokia yra FIFA „Konstitucija“, – interviu naujienų agentūrai ELTA kalbėjo M. Majauskas.
Parlamentaras interviu taip pat atsakė į kritiką, kad futbolas Seimo nariams ėmė rūpėti tik dėl artėjančių savivaldos rinkimų, pateikė savo poziciją dėl valstybės skiriamų investicijų į šią sporto šaką bei paaiškino, kodėl buvo apsispręsta rengti vieną sporto federaciją išskiriantį įstatymą.
Anot komiteto pirmininko, tarptautinių futbolo organizacijų „garantijos“, kad parlamentarų reikalaujami pokyčiai įvyktų greičiau, jeigu organizacijoms būtų leidžiama pačioms priimti šiuos sprendimus, buvo vienas iš esminių veiksnių, įtikinusių politikus, jog pabandyti duoti daugiau laiko yra verta.
– Dar liepą pradėjote kelti klausimą dėl tiesioginio LFF valdymo. Tuomet futbolo bendruomenė apskritai abejojo politikų susirūpinimu dėl šios sporto šakos, kėlė klausimą, ar šis rūpestis natūralus, ar veikiau susijęs su rinkimais. Kodėl būtent dabar futbolo klausimas tapo aktualus Biudžeto ir finansų komitetui?
– Aš nedalyvauju jokiuose rinkimuose. Tokie samprotavimai yra tikrai nepagrįsti. Galbūt, iki kol buvo paskelbti kandidatai atskirose savivaldybėse, gal ir buvo vietos kažkokioms spekuliacijoms, bet dabar akivaizdu, kad jos buvo nepagrįstos.
Aš nuo pat pradžių deklaravau, kad mano supratimu, sportas yra viešojo intereso dalis. Futbolas, kaip populiariausia sporto šaka pasaulyje, turi reikšmingą įtaką viešajam interesui. Valstybė, matydama, kaip tvarkosi Lietuvos futbolo federacija, taikstytis negali.
– Vienas iš kritikos aspektų, jums pradėjus kelti šį klausimą – valstybė nepakankamai prisideda prie futbolo finansavimo. Vos apie 5 proc. LFF biudžeto sudaro valstybės dotacijos. Tai ar valstybė gali būti tas žaidėjas, kuris pats prie futbolo plėtros tarsi neprisideda, bet dabar kalba apie tiesioginį LFF valdymą?
– Valstybė jau šiandien prisideda pakankamai reikšmingai. Maždaug 5 mln. eurų savivalda skiria klubams, dar 5 mln. skiria infrastruktūros vystymui. Valstybė norėtų prisidėti reikšmingai daugiau, tačiau prie esamos Lietuvos futbolo vadovybės uždarumo, ji to daryti nėra pasiruošusi.
– Tai jeigu LFF susitvarko, tada futbolas gali tikėtis ir didesnio finansavimo iš valstybės?
– Be jokios abejonės.
– Visgi, kodėl buvo nuspręsta eiti tokiu keliu ir kalbėti būtent apie futbolo federaciją, tačiau nekelti nepriekaištingos reputacijos klausimo visose asocijuotose struktūrose ir taip sutvarkyti įstatymus, neišskiriant vienos iš asociacijų?
– Aš manau, kad prieisime ir prie Sporto įstatymo pakeitimų, griežtinančių reputacijos reikalavimus. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad Seimas pakankamai nuosekliai laikėsi pozicijos LFF atžvilgiu. Prieš du metus priimdamas rezoliuciją ir vienbalsiai reikalaudamas esminių pokyčių, skaidraus ir demokratiško valdymo. Matėme, kad per tuos du metus esminių pokyčių ta kryptimi nebuvo.
Panašu, kad priešingai. Iš policijos pateiktos pažymos matome, kad nusikaltimus padariusių asmenų skaičius vykdomajame komitete padidėjo. Dar daugiau, trims LFF vykdomojo komiteto nariams buvo taikytos organizuoto nusikalstamumo prevencinės poveikio priemonės. Kaip vyšnią ant torto, matėme sprendimus, kai „kamuolinių“ gaujos lyderis, įtariamas labai rimtais nusikaltimais, rado užuovėją futbolo struktūrose.
Taigi, nepaisant aiškios, nedviprasmiškos Seimo pozicijos, kuri buvo deklaruota praeitos kadencijos, pokyčiai neįvyko. Judėjimas vyko priešinga kryptimi. Todėl Seimas, nuosekliai laikydamasis pozicijos, dar kartą paragino futbolo federaciją imtis permainų. Į tai mes sulaukėme viešo futbolo federacijos atstovų atsakymo, pasiūlymo išsiblaivyti. Gerai, kad dar nepasiūlė pasivažinėti bagažinėje.
– Kalbant apie „pasivažinėjimus bagažinėje“. Ar būtent teistumas, reputacija yra didžiausia problema?
Ne. Yra keli svarbūs dalykai. Mes pasiėmėm pavyzdinius FIFA įstatus, pasidėjome LFF įstatus ir papunkčiui praėjome, pasižiūrėjome, kas iš esmės skiriasi, kokios yra svarbiausios nuostatos. Visi jautėme, kad reputacijos klausimai yra vienas elementas.
Vienas elementas yra uždarumas. Kai pasižiūrėjome, ką rašo pavyzdiniai įstatai, tai juose labai aiškiai sakoma, kad klubai turi būti federacijų nariai, o ne būti atstovaujami per asocijuotas struktūras. To Lietuvoje šiandien nėra. Taigi, pirmas punktas – klubai turi būti bendruomenės nariais ir turėti vietą prie stalo, dalyvauti sprendimų priėmime. Taip iš esmės yra visame pasaulyje. Tokia yra FIFA „Konstitucija“. Tai nėra Lietuvos futbolo federacijos dovana klubams. Tai yra prigimtinė klubų teisė pagal FIFA „Konstituciją“.
Kitas dalykas, kad svarbiausi valdymo organai turi būti renkami visuotiniame susirinkime. Dabar yra ex officio dalyvavimas vykdomajame komitete, kai tarkime, Tauragės asociacijos vadovas automatiškai tampa ir futbolo federacijos „vyriausybės“ nariu. Vis tik, „vyriausybės“ nariai turi gauti pasitikėjimą visuotiniame susirinkime, ko dabar nėra. To reikalauja FIFA.
Trečias dalykas, tai nuostata, kad anksčiau nusikaltimą padarę asmenys negali būti renkami, naudotis pasyvia rinkimų teise į aukščiausius valdymo organus. Tokie yra pagrindiniai principai, kurie mūsų supratimu, nėra atspindėti LFF įstatuose. Jie turėtų būti įgyvendinti. Mes nuo pat pradžių kėlėme šiuos reikalavimus, bet atsakymas buvo: „nesikiškite ir visi gyvensime laimingai“.
– Iš FIFA atstovų taip pat buvo sulaukta signalų, kad įvedus tiesioginį LFF valdymą, Vyriausybei įsikišus, šalies futbolas susilauktų UEFA ir FIFA sankcijų. O tai reiškia, kad būtų nutraukiamas ir klubų finansavimas. Ne tik vyrų rinktinė, bet ir jaunimo, moterų rinktinės, klubai praranda galimybę dalyvauti tarptautiniuose turnyruose. Manau, kad tokiu atveju, bent porai metų futbolo progresas yra įšaldomas?
– Kodėl porai metų?
– Tarkime, jeigu klubai, rinktinės šalinami iš turnyrų, jų tam sezonui jau nebesugrąžinsi.
– Negirdėjau jokių terminų, bet atkreipsiu dėmesį, kad didžiausia sankcija yra dugnas pasauliniuose reitinguose ir kriminalas futbolo struktūrose. Tai yra didžiausia bausmė Lietuvos futbolui. Mes ją jau mokame.
Galiu tikrai užtikrintai pasakyti, renkant parašus Seime po įstatymo projektu, didžioji dalis pasirašiusių Seimo narių aiškiai deklaravo, kad jie nepergyvena dėl sankcijų. Jų manymu, reikia imtis pačių griežčiausių priemonių, siekiant pertvarkyti Lietuvos futbolo federaciją.
– Buvote Vilniaus „Žalgirio“ Konferencijų lygos rungtynėse su „Basel“. Nemanote, kad bent vienam šalies klubui pasiekus tokius istorinius rezultatus, UEFA sankcijos pribaigtų leisgyvį Lietuvos futbolą?
– Mano giliu įsitikinimu, viskas yra Lietuvos futbolo federacijos rankose. Jeigu jie ima ir tvarko, jeigu jiems futbolas yra svarbus, jokios sankcijos Lietuvai negresia.
– Tai jūsų principinė nuostata, kad kol bus nesutvarkyti minėti klausimai dėl klubų įtraukimo, reputacijos, klubų ir rinktinių dalyvavimas tarptautiniuose turnyruose nebus tiek svarbus, kiek nesutvarkyti pamatiniai klausimai? Tai ne kiek 142 (interviu vyko prieš paskelbiant, kad Lietuvos rinktinė krenta į 144 vietą FIFA reitinge – ELTA) vieta reitinguose (nors Lietuva buvusi ir žemesnėje, 148 vietoje) yra esminis klausimas, o būtent valdymo principai?
– Noriu pabrėžti, kad nepaisant reitingų, nepaisant jos sėkmės tarptautiniuose turnyruose, mes turime teisę sirgti už komandą, už kurios nėra nepakeičiamų vadovų ir kriminalinio pasaulio šleifo.
Kalbant apie pokyčius, šiandien neverta kalbėti, kas būtų, jeigu būtų. Turime FIFA žodinį įsipareigojimą. Jie panaudojo žodį „garantija“ ir pabrėžė, kad šį žodį pasirinko ne atsitiktinai. Jie garantuoja už pokyčius ir procesą. Kaip girdėjome iš FIFA ir UEFA atstovų, jie sakė, kad galite įvedinėti tiesioginį valdymą, bet jeigu viską paliksite mums, mes tai padarysime, pokyčius įgyvendinsime dar greičiau.
Laikinajame įstatyme esame numatę apie 3–4 mėnesius esminiams pokyčiams. Jie planuoja pokyčius įgyvendinti iki gruodžio vidurio. Mano supratimu, šiandien mes turime įsiklausyti į tarptautinių federacijų pažadus, gerbti jų reputaciją ir kompetenciją bei tikėtis, kad jie įgyvendins duotus pažadus.
Jeigu matysime, kad atitinkamų sprendimų nėra – grįšime su įstatymu. Bet šiandien aš siūlau nekalbėti, kas būtų, jeigu būtų, o toliau spausti tarptautines federacijas bei LFF imtis esminių permainų. Jeigu jie susitvarko patys, įstatymas yra nereikalingas.
– Apibendrinant. Tai tas FIFA patvirtinimas ir raštiško garanto lūkestis, kurį jūs komitete išreiškėte, yra tai, kas paskatino apsispręsti duoti šiek tiek daugiau laiko? Jus įtikino tai, ką jie komunikuoja, kad galima tikėtis savarankiškų pokyčių?
– Aš manau, kad komitete pasirinkti FIFA atstovo žodžiai nuskambėjo pakankamai rimtai. Iš kolegų supratau, kad juos įtikino pažadas. Manau, kad šioje situacijoje sprendimas LFF, kartu su UEFA ir FIFA suteikti bent kelis mėnesius reikalingiems sprendimams – buvo teisingas.
