Suko kalbą į šoną
Mykolo Majausko vadovaujamam Seimo komitetui trečiadienį nusprendus pristabdyti LFF tiesioginio valdymo įstatymo svarstymą, kol pati federacija ištesės pažadą ir pakeis savo įstatus, LFF švenčia tarpinę pergalę.
Bent jau tokiu tonu prasidėjo vėliau tą pačią dieną LFF būstinėje surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo ir svečiai iš Šveicarijos.
Keisti įstatus žadama neeilinėje LFF konferencijoje gruodžio viduryje.
Tačiau trečiadienį LFF vadovai nesiėmė konkretizuoti, kokios būtent korekcijos laukia įstatų.
Delfi tiesiai paklausus, ar praeityje dėl tyčinių nusikaltimų teistiems asmenims bus draudžiama eiti pareigas LFF, neatsižvelgiant į tai, ar jų teistumas išnykęs, to negarantavo nei LFF prezidentas Tomas Danilevičius, nei generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.
„Į įstatus bus įtraukta tokia nepriekaištingos reputacijos sąvoka, kokią pasiūlys UEFA ir FIFA. Mūsų tikslas – pagerinti organizacijos veiklą, o ne nukreipti įstatus prieš kažkokius konkrečius asmenis.
Įtrauksime tokią formuluotę, kokią pasiūlys UEFA ir FIFA. O jie aiškiai deklaravo, kad bus aukščiausi standartai pagal jų reikalavimus. Bus aiškiai pasakyta, kokie asmenys gali ir kokie negali būti renkamuose LFF organuose“, – žadėjo T. Danilevičius.
Gal ir bus, bet kol kas visiškai neaišku, ar, pavyzdžiui, Tauragės apskrities futbolo federacijos prezidentas Arūnas Pukelis galės toliau priklausyti LFF vykdomajam komitetui, taip pat vadovauti federacijos ekonomikos ir finansų komitetui.
Delfi prašė ir FIFA strateginių projektų bei asociacijų narių valdymo direktoriaus Nodaro Akhalkasti tiksliai suformuluoti nepriekaištingos reputacijos sąvoką, tačiau šis taip pat nukreipė kalbą link „aukščiausių įmanomų standartų, taikomų visais frontais“.
„Pastaraisiais metais FIFA priėmė labai aukštus reputacijos standartus, dabar padarysime tą patį Lietuvoje. Kandidatuojančių asmenų patikra, atliekama nepriklausomo vertintojo, FIFA ir UEFA lygiu tikrai veikia, ji apima labai gilią žmogaus veiklos analizę. Futbolas – ne vieta prieštaringos reputacijos asmenims, turintiems kriminalinį šleifą. Tokia pati patikra veiks ir Lietuvoje, pasitelksime visus prieinamus mechanizmus“, – dėstė N. Akhalkasti.
Tuo metu UEFA nacionalinių asociacijų valdymo biuro vadovas Luca Nicola, Delfi paprašytas įvertinti dabartinę LFF būklę, taip pat noriau kalbėjo bendrai apie Lietuvos futbolą.
„Manau, Lietuvos futbolas yra vertas geresnių rezultatų. Visi mes norime, kad jis atgautų kadaise turėtą jėgą. Būtent to ir siekiame šiomis valdymo reformomis. Aišku, vien jų neužteks – reikia, kad įsitrauktų visos suinteresuotos pusės, įskaitant Vyriausybę. Reikia finansuoti infrastruktūros plėtrą, reikia investicijų savivaldybių lygmeniu, reikia klubų, masinio futbolo, moterų futbolo plėtros“, – sakė L. Nicola.
Miglota ir būsima LFF struktūra
Neaiškumų lieka ir dėl kitų laikinajame įstatyme išdėstytų Seimo narių pageidavimų.
Vienas jų – tiesioginis futbolo klubų įtraukimas į LFF struktūrą. Dabar LFF turi tik 20 narių: 10 apskričių federacijų ir tiek pat šakinių asociacijų bei lygų.
LFF vadovai sutinka pertapyti federacijos portretą, tačiau velnias slypi detalėse: elementari struktūra, kuomet kiekvienas su futbolu susijęs juridinis asmuo yra lygiateisis LFF narys, vadovybei netinka.
„Šiandien mes tai ir svarstome, bet reikia dar gerai padirbėti, norint surasti labiausiai tinkamą balansą. Jei yra 40 ar 45 klubai, o likusios suinteresuotos pusės – pavyzdžiui, masinis futbolas ar teisėjai – turės tik 20 balsų, tai irgi neatitiks FIFA ir UEFA rekomendacijų“, – sakė E. Stankevičius, nenorėjęs sutikti, jog šiuo metu klubai LFF yra atstovaujami pernelyg menkai.
Savo ruožtu, A lygos valdybos pirmininkas Janas Nevoina teigė, jog klubams aktualiausia –vykdomojo komiteto sudėties tema. Šiuo metu iš 20 narių tik jis pats vienintelis tiesiogiai atstovauja klubams.
„Jeigu gausime daugiau įgaliojimų, bandysime stipriau stumti į priekį klubų iniciatyvas, tokius klausimus kaip finansavimas, infrastruktūra, vaikų pritraukimas, kurie mums rūpi labiausiai“, – pažymėjo J. Nevoina.
Situacija Lietuvoje dar nėra „nenormali“
Seimo biudžeto ir finansų komiteto posėdyje parlamentarai reikalavo priimti įstatų pakeitimus iki rudens sesijos pabaigos, kad prireikus galėtų grįžti prie tiesioginio valdymo klausimo.
Jis paliekamas „ant stalo“ ir tam atvejui, jei nauja įstatų redakcija netenkintų.
Trečiadienį spaudos konferencijoje LFF vadovai pasisakė ir apie suspendavimą, kuriuo FIFA ir UEFA grūmoja valstybei nusprendus kištis į federacijos veiklą.
Anot E. Stankevičiaus, iš viso Lietuvos futbolas neapibrėžtam laikotarpiui netektų apie 20 mln. eurų per metus – tokią bendrą sumą iš FIFA ir UEFA gauna LFF bei šalies klubai.
„Niekas negrasina, bet tokios yra procedūros. Žinome, kas šiandien yra valdančioji dauguma, matome politinį nusiteikimą. Kaip seimūnai dabar siunčia kamuolį į mūsų vartus, priėmus įstatymą, mes siųstume kamuolį pas juos, ir viskas tęstųsi, kol būtų grąžintas pirminis status quo.
Taip, laikinas administratorius gali išparduoti turtą, bet grąžinti komandas į tarptautinius turnyrus būtų ne jo galioje. Užtat mes pasiruošę suvaldyti visą šį procesą ir pakeisti savo įstatus, kad neprieitume iki tokių pasekmių. Nemanau, kad valstybei būtų protinga artėjant sunkmečiui papildomai išleisti 20 mln. futbolui, kai dabar tie pinigai ateina iš tarptautinių organizacijų“, – kalbėjo LFF generalinis sekretorius.
„Čia ne tik pinigai groja. Blogiausia, kad Lietuvos futbolo nebebus tarptautinėje arenoje. Nesvarbu, kiek valstybė investuos į futbolą – kas iš to, jei jis nebebus niekam reikalingas ir įdomus, jei tiesiog nebus galima jo žaisti“, – pridūrė T. Danilevičius.
Beje, FIFA statutuose numatyta ir dar viena nacionalinio pobūdžio futbolo problematikai skirta priemonė – normalizavimo procedūra.
Pastaraisiais metais FIFA normalizavimo komitetus suformavo Salvadore, Gvinėjoje, Čade, Pakistane. Tokie komitetai laikinai perima nacionalinių federacijų vadovybės įgaliojimus ir padeda surengti naujus rinkimus.
„Normalizavimo procedūra yra paskutinė priemonė, kai nebėra jokių kitų būdų situacijai išspręsti: tarkime, šalyje nebelieka veiksnios federacijos arba susidaro kitos ypatingos aplinkybės. Konkrečiu Lietuvos atveju, tokio etapo nesame pasiekę – juk LFF dirba kartu su FIFA ir UEFA pati siekdama užbaigti gerojo valdymo reformas“ – aiškino N. Akhalkasti.
Primename, kad savo vizitą Lietuvoje FIFA ir UEFA pasiuntiniai pradėjo nuo Seimo biudžeto ir finansų komiteto posėdžio, kuriame buvo svarstomas laikinasis įstatymas dėl LFF tiesioginio valdymo.
Delegatams patikinus, jog priėmus projektą abi organizacijos suspenduos Lietuvą dėl valstybės kišimosi į federacijos veiklą, komitetas bendru sutarimu nusprendė padaryti pertrauką teisės akto svarstyme.
Parlamentarus įtikino ir FIFA bei UEFA pažadas atidžiai prižiūrėti, kaip LFF keis savo įstatus.
Politikai siekia tiesioginės klubų narystės LFF bei kitokio vykdomojo komiteto formavimo principo – išrenkant visus jo narius konferencijoje.
Kitas reikalavimas – draudimas eiti pareigas dėl tyčinių nusikaltimų teistiems asmenims, neatsižvelgiant į tai, ar jų teistumas išnykęs. Remiantis Policijos departamento pažyma, keturi dabartinio LFF vykdomojo komiteto nariai praeityje yra padarę nusikalstamų veikų. Neoficialiomis žiniomis, omenyje turėti Arūnas Pukelis, Žydrūnas Buzas, Dainius Šumauskas ir Rimas Kantaravičius.
Pastarasis pats kreipėsi į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą – paaiškėjo, jog duomenys apie R. Kantaravičių buvo neteisingi, iš tiesų Alytaus apskrities futbolo federacijos prezidentas praeityje nebuvo nuteistas.
LFF atitinkamas įstatų korekcijas žada priimti neeilinėje konferencijoje, kurią ketinama sušaukti gruodžio viduryje.
Laikinuoju įstatymu dėl LFF tiesioginio valdymo numatoma federacijos vadovų įgaliojimus ir LFF turtą perduoti ŠMSM skiriamam laikinajam administratoriui.
Seimo Teisės departamentas projektą įvertino kaip prieštaraujantį Konstitucijai ir teisinės valstybės principui. Nepaisant to, rugsėjo pabaigoje po pateikimo už jį balsavo 88 parlamentarai, prieš buvo 13, susilaikė 21.
