Balta išprotėjusių „Eintracht“ gerbėjų jūra pakerėjo Europą šį pavasarį, tačiau šešėlyje neturėtų likti ir tamsiai mėlynos komandos vairininko kelnės.

Sėkmės talismanu įtikėjęs 47-erių austras jų nekeitė nuo pat Europos lygos atkrintamųjų varžybų pradžios.

Tiksliau, sykį teko tai padaryti priverstinai – po pergalės ketvirtfinalyje prieš favoritę „Barcelona“ (Ispanija) O. Glasneris švęsdamas kartu su savo žaidėjais pračiuožė „Camp Nou“ stadiono žole ir savo kelnes susiplėšė.

Dabar jos jau eksponuojamos „Eintracht“ klubo muziejuje, o treneris komandai toliau vadovavo įsigijęs visiškai identišką egzempliorių.

Pusfinalyje mėlynosiomis kelnėmis O. Glasneris su auklėtiniais peržengė Londono „West Ham“ (Anglija) barjerą, o finale trečiadienį susidūrė su Glazgo „Rangers“ (Škotija).

Turnyro išsišokėliai pakeliui į Seviliją (Ispanija) jau buvo eliminavę du galingesnius vokiečių klubus: Dortmundo „Borussia“ ir „Leipzig“. Bet jų treneriai Marco Rose bei Domenico Tedesco savo garderobą veikiausiai perka kitose parduotuvėse nei O. Glasneris.

Austro nevaržė ir tai, kad jo kelnės – tos pačios spalvos kaip tradicinė „Rangers“ apranga.

„Aš net nežinau, kokių spalvų bus komandų marškinėliai finale. Rimtai, man tik rūpi, kad mano laimingosios kelnės būtų laiku ir švariai išskalbtos“, – prieš Europos lygos finalą juokavo O. Glasneris.

Trenerio norai buvo patenkinti. „Eintracht“ finale atsiliko, bet išlygino rezultatą ir vėliau triumfavo 11 m baudinių serijoje, o nugalėtojų atstovai pripažino sulaukę trupučio sėkmės.

Tad visi žvilgsniai – vėl į laimingąsias kelnes.

„Nedidelis ritualas, kuris leidžia man jaustis geriau“, – taip savo slaptą kozirį apibūdina „Eintracht“ vairininkas.

Jo klubas iškovojo pirmą tarptautinį trofėjų nuo 1980 metų, kuomet laimėjo tuometę UEFA taurę, ir kitą sezoną žais Čempionų lygoje, kurios nematė dar ilgiau – nuo pat 1960-ųjų.

Skaičiuojama, kad finalo dieną į Seviliją suplūdo maždaug 50 tūkstančių Frankfurto ekipos sirgalių, nors 43 tūkst. vietų turinčiame Ramono Sanchezo Pizjuano vardo stadione jie galėjo užimti ne daugiau kaip pusę tribūnų.

Tiesa, „Rangers“ fanų atvyko dar daugiau – kone šimtas tūkstančių. Škotų pasirodymas Europos lygos finale – dar didesnis netikėtumas nei „Eintracht“, kadangi finansinių problemų ilgai smaugtas „Rangers“ tik 2016 metais grįžo į aukščiausią savo šalies divizioną. Šiemet jame pelnytas sidabras.

Žvaigždžių neturinčioje ekipoje garsiausias – treneris Giovanni van Bronckhorstas, kuris dar žaisdamas aikštėje 2010 metais su Nyderlandų rinktine tapo pasaulio vicečempionu.

O ekipos sudėtyje ryškiausia – iš Turino „Juventus“ (Italija) pasiskolinto valo Aarono Ramsey pavardė.

Vis dėlto finale būtent jis neįmušė lemiamo baudinio serijoje, kurią „Eintracht“ laimėjo 5:4.

Per pagrindinį laiką įvarčiais apsikeitė Joe Aribo ir Rafaelis Borre.

Nedidelė paguoda „Rangers“ aistruoliams – faktas, jog ekipos kapitonas iš Anglijos Jamesas Tavernier tapo pirmuoju gynėju per visą turnyro istoriją, pelniusiu Auksinį batelį. 30-mečio futbolininko sąskaitoje – 7 įvarčiai.