Futbolininkas 2022 metų sezonui rengėsi su gimtinės „Minaj“ komanda. Vasario 22 dieną komanda sugrįžo iš treniruočių stovyklos Turkijoje, vasario 23-ąją buvo paskelbta, kad Ukrainos čempionatas pagal planą neprasidės, o vasario 24-osios ankstų rytą taikią šalį užpuolė Rusijos kariuomenė.
J. Jefremovą karas užklupo jau antrą kartą – 2014-aisiais jam jau teko palikti gimtąjį Donecką.
„Kaip žinote, rusai atėjo pas mane prieš 8 metus, tada aš ir palikau savo miestą. Kaip ir mano draugai, mano pažįstami. Kai kurie nusipirko butus Charkive, Černihive, Kyjive. Dabar šita pati iš Rusijos atėjo pas juos ir daug kas jau prarado namus. Dėkui aukščiausiajam, kad jie gyvi, tai svarbiausia. Tačiau jau nėra namų, žmonės vėl viską prarado“, – pasakojo ukrainietis.
Dabar futbolininkas yra įsikūręs sąlyginai ramioje vietoje tarp Kyjivo ir vakarų Ukrainos, tačiau nuolat girdi oro pavojų skelbiančias sirenas.
„Oro pavojaus sirenos beveik nenutyla, jos kaukia kas valandą. Nes raketą paleido, ji skrieja per visą Ukrainą, o kur nukris – niekas nežino. 100 proc. tikslumu niekas to negali pasakyti, – kalbėjo buvęs „Sūduvos“ žaidėjas. – Tiesiog nežinai, kur nukris bomba, raketos nuskrenda net 1000km. Pas mus mieste – nuolatinis oro pavojus, nes raketa gali smogti su 40km paklaida tiek kairėn, tiek dešinėn. Jos atskrenda į Lvivą, net ir į Ivano Frankivską – prie kitų valstybių sienų.“
Pasak J. Jefremovo, Ukrainoje padėtis yra labai sunki, tačiau žmonės nepraranda optimizmo.
„Nuotaika – pozityvi, tai yra svarbiausia. Tikime ir žinome, kad laimėsime ir sustabdysime šitą beprotybę. Tai yra svarbiausia, – kalbėjo ukrainietis. – Daugiausia pasitikėjimo suteikė prezidentas Volodymyras Zelenskis, kai jis liko šalyje prasidėjus karui. Matote, kaip jis bendrauja su visa Europa, jis pasitiki savimi ir tiki pergale. Visa tai persiduoda kitiems žmonėms.“
Likęs be savo pagrindinio užsiėmimo, J. Jefremovas prieš keletą dienų socialiniuose tinkluose ėmė skelbti savo sąskaitos numerį kviesdamas žmones paaukoti lėšų. Futbolininkui pravertė dar nuo žaidimo Lietuvoje likusi sąskaita mūsų šalies banke.
Anot pašnekovo, už surinktas lėšas jis perka įvairias pirmo būtinumo prekes ir su savo surinktos komandos pagalba stengiasi jas perduoti į karščiausius taškus. Futbolininkas sako, kad Ukraina sulaukia daug tarptautinės bendruomenės paramos, tačiau pagalbos labiausiai kenčiantiems žmonėms procesas, jo nuomone, yra per lėtas. Be to, didelė dalis iš Europos atkeliaujančios humanitarinės pagalbos dar prie Ukrainos sienos atitenka visko stokojantiems pabėgėliams.
„Susėdome su draugais, pasikalbėjome ir nusprendėme, kad gali tuo užsiimti ir padėti, – sakė J. Jefremovas. – Man tenka bendrauti su Kyjivu, Černihivu, labai noriu dar prisijungti prie Charkivo, bet tai yra labai sunku. Ten visi keliai apšaudomi, niekas neduos garantijos, kad ten nuvažiuosi sveikas. Ten važiuoja tik itin drąsūs žmonės. Norisi pristatyti pagalbą būtent į tuos taškus. Kai skambinu, man sako, kad trūksta ir to, ir to, ir to. Žmonės ten kiekvieną dieną netenka namų, visko, ką turi. Labai daug pabėgėlių, o jų transportavimas užtrunka. Žmonės stringa, nes išvykti iš tų karštų taškų yra labai sunku.“
Į futbolininko pagalvos prašymą gausiai atsiliepė būtent lietuviai.
„Su visais, su kuo teko žaisti „Sūduvoje“, su vadovybe palaikome ryšį, visi skambina, išgyvena. Pasakoju, kas ir kaip, nes iš pirmų lūpų žinios kitaip skamba. Didelis ačiū už palaikymą, vaikinai labai padeda, – kalbėjo ukrainietis. – Kalbu apie „Sūduvą“, tačiau padeda ir ne „Sūduvos“ žmonės, labai daug lietuvių. Visi skambina, dalinasi informacija. Esu labai dėkingas Lietuvai už tokį palaikymą. Jis jaučiasi. Pažįstami, būna, sako, štai kaip mus palaiko Vilniuje, Kaune. Kartais apima ir savotiškas pasididžiavimo jausmas, kaip buvusiam Lietuvoje, kai kalbama apie lietuvių palaikymą.“
J. Jefremovas mielai priimtų pagalbą ir daiktais. Dėl jos perdavimo kviečia visus norinčius susisiekti per socialinius tinklus.
„Turiu žmonių Lvive, galiu ir pats nuvažiuoti paimti bet kokių paprasčiausių mažai gendančių produktų (makaronų, kruopų ir t.t.), patalynės ir panašių smulkmenų. Lietuvoje galima surinkti tokių paprastų daiktų ir atgabenti iki sienos. Ten mano žmonės ar aš pats pasiimtume ir pristatytume į karštus taškus“, – teigė pašnekovas.
