„Manau, nėra nė vieno žmogaus, abejingo karui Ukrainoje, ypač mums, turintiems daug pažįstamų, draugų, kolegų Ukrainoje.
Tragiška, tikrai skaudu matyti tokius įvykius XXI amžiuje, bet tai realybė. Sunku susikaupti, sunku ramiai miegoti. Kiekvieną dieną lauki skambučio iš draugų, ar kas atsitiko, ar reikia pagalbos. Esu pasiruošęs pagelbėti“, – ryžtingai kalbėjo V. Ivanauskas, turėdamas omeny Kijevo „Dinamo“ klubo atstovus.
Su jais Lietuvos rinktinės strategas buvo susitikęs vasario viduryje Turkijoje. Antalijoje Ukrainos futbolo flagmanas surengė treniruočių stovyklą ir ruošėsi antrai sezono pusei.
„Su mūsų techniniu direktoriumi (Reinholdu Breu) buvome kelionėje Kroatijoje, Vokietijoje, Turkijoje. Čia teko bendrauti su Kijevo „Dinamo“ atstovais.
Kalbėjome, sprendėme tolimesnius planus, kaip žinote, „Dinamo“ klubo jaunimo komandoje žaidžia vienas mūsų jaunimo rinktinės kandidatų Titas Buzas, aptarėme perspektyvas. Jau tuo metu buvo ženklų, jog Ukrainoje visko gali būti, o po kelių dienų pasitvirtino baisiausias scenarijus.
Kaip tik „Dinamo“ U-19 komanda kovo 1-ą turėjo žaisti jaunių Čempionų lygos aštuntfinalio rungtynes su Lisabonos „Sporting“. Ėjo kalbos, jog rungtynės bus perkeltos iš Kijevo į Lvovą ir niekas nesitikėjo tokių tragiškų įvykių. Bet, deja, tai, kas vyksta Ukrainoje, yra sunkiai suvokiama realybė“, – kalbėjo V. Ivanauskas.
Prasidėjus karui strategas pasirengęs ištiesti pagalbos ranką nuo karo bėgantiems ukrainiečiams.
„Skambinau Kijevo klubo treneriui, atstovams, klausiau, kokia situacija, kur jie randasi. Spėjo jie pasitraukti į vakarų Ukrainą, į Užgorodę. Iš mano pusės, visi jie laukiami, paruoštos gyvenamos vietos, paruošta visa pagalba, kokia tik įmanoma.
Tačiau jie supranta, jog reikia kariauti. Čia pavyzdį rodo buvę rinktinės žaidėjai, kurie į rankas paėmė ginklus“, – teigė V. Ivanauskas.
Futbolo specialistas puikiai pažįsta tiek Rusijos, tiek Baltarusijos sporto bendruomenę. 2013-2015 metais treniravo Chabarovsko SKA, 2017-aisiais – Vladivostoko „Luč“ komandą, 2017-2018 metais dirbo Breste, užėmė „Dinamo“ klubo sporto direktoriaus pareigas.
Tiek Rusijai, tiek Baltarusijai pasaulio sporto bendruomenė vieningai užtrenkia duris į svarbiausius tarptautinius renginius. Griežtai ir be išlygų Rusijai smogė FIFA ir UEFA, pirmadienį išbraukusios šios šalies rinktinę bei klubus iš tarptautinių turnyrų įskaitant ir pasaulio čempionato atranką.
Anot V. Ivanausko, pasaulio sporto bendruomenės sankcijos – dūris į paširdžius Rusijos ir Baltarusijos sportui.
„Tai didžiausias smūgis po ekonominių sankcijų tiek sporto sirgaliams, tiek sportininkams. Neatstatomas smūgis, po kurio sunku bus pakilti, nežinia apskritai, kada rusai galės grįžti į tarptautinę areną.
Atletams, kurie ruošėsi pasaulinio lygio varžyboms, yra bausmė visam gyvenimui. Manau, kad 99 proc. sportininkų yra prieš karą Ukrainoje. Deja, negali to viešai išsakyti, nes paprasčiausiai bijo valdžios. Tenka bendrauti su Bresto klubo atstovais, žinau, kokia realybė.
Tų šalių reputacijos išliks visam gyvenimui. Tiek Rusijoje, tiek ypač Baltarusijoje sportas yra ypač mylimas, daug investuota pinigų į infrastruktūrą, sportininkus.
Dabar galės varžytis tarpusavyje ar ten su kuriomis nors Vidurio Azijos šalimis, tadžikais, Turkmėnistanu, gal koks Kazachstanas prisijungs. Pasikartosiu, toks smūgis neatstatomas“, – įsitikinęs V. Ivanauskas.
Futbolo specialistas neabejoja – sportas užėmė reikšmingą vietą Rusijos politikos baruose.
„Prisiminkime 2018 metų pasaulio čempionatą Rusijoje. Buvo daroma viskas, kad Rusija galėtų rengti planetos pirmenybes. Žengti politiniai žingsniai, pats Putinas ir jo šutvė daug nuveikė, jog pasaulio čempionatas vyktų Rusijoje. Baltarusija veikia taip pat, dėsniai tie patys.
Bet abi šalys nesitikėjo tokių sankcijų sporte, manau, laukė švelnesnių sprendimų. Gaila sportininkų, bet tai, kad jie buvo politikų įrankiais, tai yra faktas“, – tvirtina V. Ivanauskas.
Anot stratego, jo aplinkoje nėra tokių, kurie būtų abejingi karui Ukrainoje ir nesuvoktų Rusijos veiksmų.
„Iš mano draugų rato, tiek iš Baltarusijos, tiek iš Rusijos, visi mato agresiją, supranta, kas vyksta Ukrainoje, tik kita situacija su žodžio laisve. Telefonais kalba atsargiai, nujaučia, jog gali jų klausytis, supranta, kokios sankcijos jiems grėstų, o jie – turintys vaikų.
Su buvusiais kolegomis Breste planavome susitikti, bendraujame šeimomis, kelerius metus nesimatėme, bet faktas, jog toks planas dabar neįmanomas“, – teigė V. Ivanauskas.
Prasidėjus karui socialiniuose tinkluose pasigęsta kai kurių žinomų Lietuvos sporto asmenybių pozicijų, ypač tų, kurie atstovavo Rusijos klubams. Šiame kontekste buvo minėtas ir vienas rinktinės lyderių Fiodoras Černychas.
Strategas užstojo tiek buvusį kapitoną, tiek kitus, tylinčius socialiniuose tinkluose.
„Vyksta karas, matome Rusijos agresiją, miršta žmonės Ukrainoje, tai nenuginčijami faktai. Taip, F. Černychas gimęs Maskvoje, turi Rusijoje giminių, draugų, jam kalbėti sunkiausia, situacija tikrai nelengva. Bet nemanau, jog reiktų kažką teisti pagal socialinių tinklų profilius. Nėra jokių abejonių iš mūsų pusės, visi viską supranta, palaikome tik Ukrainą.
Kaip kalbėjau, yra ryšiai su Kijevo „Dinamo“, žinau, jog ir Tomo (Danilevičiaus, LFF prezidento) telefonas nenutyla. Jis prieš keletą mėnesių viešėjo Ukrainos futbolo federacijos 30-mečio minėjime. Tad mūsų pozicijomis ar palaikymu Ukrainai abejoti nereikia. Karas turi kuo greičiau baigtis“, – kalbėjo V. Ivanauskas.
Maskvoje gimęs, vaikystėje su šeima į Lietuvą persikėlęs F. Černychas įsitikinęs, jog nėra privaloma viešai ir garsiai deklaruoti gerų darbų ir savo nuomonės.
„Tai, kas vyksta Ukrainoje, yra košmaras. Žiauru, žūsta žmonės, bombarduojami miestai. Niekad nepagalvočiau, kad apskritai taip gali atsitikti mūsų laikais, jokiu būdu to nepalaikau ir noriu, kad tai kuo greičiau baigtųsi“, – „Delfi“ teigė puolėjas.
„Turiu giminių ir draugų tiek Ukrainoje, tiek ir Rusijoje, ir nė vienas to nepalaiko, yra sunku į tai žiūrėti. Nemanau, kad visiems labai įdomi mano nuomonė, todėl socialiniuose tinkluose nieko nekeliu ir nerašau, o padedu kuo galiu ukrainiečių šeimoms, kurios išvažiavo ar nori išvažiuoti iš karo siaubiamos Ukrainos į Lenkiją.
Aš ir visa mano komanda renkame pinigus ir siunčiame reikalingiausius dalykus į Ukrainą, kad bent taip padėtume žmonėms. Apie tokius dalykus, kad kažkam padedu, nemėgstu viešai girtis“, – teigė Balstogės „Jagiellonia“ puolėjas.
